Esu rašęs apie tai, kad ilgai lauktas Vilniaus Naujamiesčio – vis dažniau vadinamo Uptown'u – renesansas jau netoli ir to pradžia – neseniai vykusi mugė „Uptown market“. Tikrai wow renginys, smagu, kad vykęs būtent Naujamiestyje. Atrodė, kad visi ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos hipsteriai susirinko į vieną vietą. Atsakau. Net Aleksandras Pogrebnojus – lengvai susireikšminęs – ten buvo.
Galėjai įsigyti medinę varlytę (how hipster is that?), itin madingas tampres iš „Naked Bruce“, ar šiek tiek fetišistiniai Simonos Banditos kūrinių. O jeigu tu bičas – tuomet priemonių barzdai prižiūrėti. Nes šiais laikais – kaip be barzdos? Be barzdos – tik marozai.
Tik žinot, ko man trūko? Iki visiško Londono arba Niujorko? Trūko mados žurnalų redaktorių, kurias vairuotojai privežtų prie durų S klasės mersedesais, atidarytų joms dureles ir jos išliptų su – kaip minimum – Christiano Louboutino aukštakulniais… Na, žodžiu, fantaziją supratot. O kas nesupratot – „Norwegian Airlines“ nebrangiai skraidina į Niujorką (iš Vilniaus per Oslą).
Nors…gal tokie dalykai įmanomi nuobodžiojoje „Infekcijoje“? Ten gi – lietuviškasis fashion world (liet. mados pasaulis) ir susireikšminimas, pozuojant fotografams ir po to meldžiantis, kad išspausdintų žurnalas. Hmmm, let me think (liet. leiskit man pagalvoti). Ne, nemanau.
Bet grįžkime prie mugių. Ne tų, kuriose šiaudinės skrybėlės ar lašiniai, o tų, kur daug įvairiausių dizaineriškų dalykų ar tiesiog – second hand'o. Apie kurį kalbant – Vilniuje atsirado ir sparčiai populiarėja „Pincled sekmadienio drabužinė“. Kažkas gal šiek tiek panašaus į senų laikų „Blusturgį“, kuris šiais laikais – vos kvėpuojantis ir nebeatrodo, kad būtų kažkam labai įdomus ar tuo labiau – cool.
Kas dar? Savotiška muge galima pavadinti ir praėjusią vasarą startavusį gatvės maisto – street food – turgų „Open kitchen“, kuriame įvairūs Vilniaus restoranai gamina, pristato savo atstovaujamas virtuves: marokiečių, italų ir pan. Pastarasis turgus man iš nuotraukų atrodo geriau, nei yra iš tikrųjų, bet oh well (liet. ką gi) – gerai, kad apskritai yra. Teko skanauti ir jau žymiu spėjusį tapti „Jurgį ir drakoną“, ir „Fit Food“ sultis ir, atsimenu, ne visai į gatvės maisto filosofiją, t.y. paprasta, bet žiauriai žiauriai skanu (man pataikė su „paprasta“, bet prasilenkė su „skanu“), pataikiusius „Čiop čiop“ burgerius. Maisto mugė – taip turbūt tikrai galima būtų pavadinti „Open kitchen“, vykusį Tymo kvartale Užupyje.
Dar dabar atsimenu, kaip džiaugiausi sužinojęs tuo metu dar tik apie planuojamą tokį dalyką: gatvės maisto turgų. Tai yra arčiausiai to, ką aš mačiau Londone ar Niujorke jų žymiuosiuose gatvės maisto – street food – turguose. Turguose, kuriuose skirtingų pasaulio šalių ar regionų maistą dažniausiai gamina būtent iš jų kilę žmonės. Beje, vienas iš tokių restoranų Vilniuje – Yucatan – pavadintas Meksikos regiono, iš kurio ir kilę abu restoraną įkūrę broliai, garbei ir pristatomai virtuvei. Vilnius vis labiau kaip Niujorkas.
Taigi: mada, mugės. Nori kažką veikti? Dabar madinga arba kažką gaminti mados srityje – varlytės, maikutės, aksesuarai, rankinės – žodžiu, you name it (liet.įvardink), arba daryti kažką su maistu: turi 30, 50 ar 100 tūkstančių eurų – tau pasisekė, gali turėti ir nuosavą restoraną. Jeigu labiau striuka – ir su pinigais, ir su idėjom – gali pradėti gaminti burgerius ir bandyti pardavinėti juos festivaliuose. Sako, neblogi pinigai. Bet yra vienas „bet“. „Sako“. Todėl niekada nežinai, kaip iš tikrųjų yra. Kitas dalykas bent jau man – nežinau, ar norėčiau šokti į jau važiuojantį traukinį. Įdomiau atspėti ar bent pabandyti, koks bus kitas traukinys. Kas „ant bangos“ bus ateityje. Burgerių ir jų gamintojų, jau užtenka: ir Vilniuj, ir festivaliuose. Kurie, beje, irgi yra savotiškos mugės: muzikos, mados, laisvalaikio... Gal kažkam – ir sekso, narkotikų, alkoholio.
Kas „ant bangos“ bus ateityje? Lietuviškai tai skamba būtent taip. Angliškai – daug paprasčiau: what's next? Ir būtent taip yra pavadinta jau du rudenius Vilniuje vykusi kūrybinių industrijų konferencija. Kūrybinių industrijų – vėlgi – mugė. Apie ją neišsiplėsiu. Kam reikia, tas žino, o kas dar nežino – tikrai sužinos.
Aišku, mados ateina ir praeina, bet kaip ir minėjau iš pradžių, belieka tik pasidžiaugti, kad kai kurios iš tų madų yra super įdomios, teigiamos ir netgi sveikos. Ne tik sveikintinos.
Vėlyvų sekmadienio pusryčių – brunch (liet. vėlyvieji pusryčiai) – mada. Kai kurie tai daro tam, kad būtų madingi, kai kurie – tam, kad jiems tai tikrai patinka ir yra gyvenimo, gyvenimo būdo dalis. Teko girdėti, kad Vilniuje žada atsirasti slaptų brunch'ų klubas ir aš ir vėl džiaugiuosi: tai, kas slapta, visuomet intriguoja ir dažniausiai būna labai gerai. O šiuo atveju – dar ir labai skanu.
Iki kitų madingų susitikimų,
Grižas
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!