„Noriu pasidalinti savo ir a.a. Mamos istorija, kuri ir toliau tęsiasi kiekvieną dieną.
Pienės pūkas – gyvenimo ir žmogaus trapumo, lengvumo, elegancijos simbolis. Ši, rodos, nereikšminga gamtos dalelė, sieja mane ir jau devinti metai Danguje gyvenančią mano Mamą.
Kai Ji iškeliavo, perskaičiau jos parašytas, iki tol negirdėtas jos mintis, kad „gyvenimas – tarsi pienės pūkas, skriejantis vėjyje“. Šiurpuliukai nubėgo per kūną, kai tai perskaičiusi prisiminiau, kokiu užrašu ant vainiko ją išlydėjau. Tada atklydusi mintis, pasirodo, buvo ne šiaip sau – ant užrašo atsirado mano paskutiniai žodžiai Mamai: „Gyvenimas – lyg vėjyje skriejantis pienės pūkas...“ Ir štai jau devinti metai, įvairiausiomis aplinkybėmis sutinku šį – pienės pūko – simbolį. Taip, kaip šioje pavasariškoje nuotraukoje, kai fotografavau savo gėlyno gražuoles pakalnutes, o išdidinusi foto atradau jį, elegantiškąjį pienės pūką“, – jautriais išgyvenimais pasidalijo Ligita.
„Akys pagauna jį tolimuose kraštuose, netikėtomis akimirkomis, neįprastomis aplinkybėmis – piešinyje, užuolaidos ornamente ar kitur. Ir aš žinau – ji čia, šalia.
Kai per itin greitą laiką iškeliavo Mama, nutariau išmokti Jos siųstą pamoką – nieko neatidėlioti ateičiai. Tada atsisakiau alinančio samdomo darbo, įkūriau savo e-parduotuvę, kuri garsina meniškus lietuvių kūrėjus, o jų kūriniuose taip pat puikuojasi ir pienės pūkeliai. Manau, kad nieko šiame gyvenime nėra „šiaip sau“ – tereikia stebėti ženklus. Branginti tai, kas svarbiausia, ką turime šalia, ir ko jau niekad nebebus“, – sakė Ligita.
