Bet štai, gimė noras, padiskutuoti apie žmones, kuriems ši tema yra vienaip ar kitaip svarbi. Ir, svarbiausia, kodėl ji svarbi?
Gal pradėkime nuo to, kas slypi giliau po žodžiu „vilioti“? Šis žodis asocijuojasi su sąvokomis traukti, įvynioti, apsukti, apgaubti, na, o žodis „flirtuoti“ kelia asociacijas su „būti artistišku, žaisti, vadinti“. Taigi sujunkime žodžius ir stebėkime, kas vyksta - “trauk, apsuk apie pirštą, žaisk, vaidink” ir tave neabejotinai pastebės. Taip ir yra! Bet kokie tikslai slypi po šiais keistais ir, rodos, dirbtinais poreikiais?
O jie paprasti...
Pirmoji teorija būtų, jog flirtas bei vilionės - tai bandymas būti pastebėtam, gauti dėmesio, įrodyti sau ar kitiems, kad esi kažko vertas (-a), trokštamas (-a). Na, o pernelyg stipriai išreikštas poreikis būti trokštamam parodo kompleksus, ar, kaip pasakytų Adleris, kyla iš vaikystėje per menko ar per stipraus dėmesio gauto iš tėvų. Vaikystėje į šoną nustumtas vaikas išmoksta dirbtinai siekti dėmesio, na, o per stipriai mylėtas išlepintas vaikas ima maivytis norėdamas gauti dėmesio dar daugiau.
Antroji teorija būtų, jog po visu šiuo reikalu slypi troškimas daugintis. Šią teoriją turbūt palaikytų Freudas. Manau, realu ir natūralu, kad vilionėmis žmogus nori pasirodyti patrauklus ir seksualus. O jei esi kažkam seksualus, tikėtina, kad tas žmogus nori su tavimi mylėtis. Taigi noras būti patraukliam - tas pats, kas noras, jog kažkas „norėtų“ su jumis sekso. O seksas, kaip jau žinome, nuo senų senovės mumyse užprogramuotas kaip giminės pratęsimo būdas (kad ir kaip stipriai to kai kurie saugosi).
Nors, viena vertus, visa tai atrodo labai natūralu ir dirbtinumas ne taip ir matomas, manyčiau, kad šiuolaikinis flirtas bei viliojimo menas sunkiai siejasi su tuo natūralumu. Man asmeniškai kalbant apie natūralumą labiau patinka žodis „žavėti“, nes žavėti galima savo elgesiu, poelgiais, požiūriu į gyvenimą, malonia išvaizda, žodžiu, visu tuo, kas tikra. O jei kažką viliojame ar flirtuojame (ir dar turime tam specialią techniką), paprastai tai darome nenatūraliai.
Pavyzdžiui, mergina žaismingai suka plaukų sruogą, paplonina balselį ar viliokiškai išriečia nugarą pro šalį praeinant simpatiškam kolegai, o vyriškis eidamas į renginį apsirengia taip, kad drabužiai išryškintų „atšlifuotas“ sporto salėje rankas bei krūtinę, apiberia vos pažįstamą moterį komplimentais, o ši bandydama tęsti flirtą garsiai juokiasi ir pučia krutinę.
Žinoma, šie mano pavyzdžiai kiek ironiški, bet panašiai gi ir vyksta. O kaip būna su žavesiu? Kuo jis skiriasi nuo flirto?
ŽAVESYS:
Štai užeina į biurą simpatiškas vyriškis, subtiliai pasisveikina, nesilydo dėl ilgakojės administratorės, kalba paprastai, protingai ir užtikrintai. Jis neflirtuoja ir nevilioja, bet kelia žavesį aplinkiniams nuo savęs sklindančiu paprastumu ir tikrumu.
FLIRTAS:
Į biurą užeina tas pats simpatiškas vyriškis. Pastebėjęs moterų žvilgsnius pasisveikina ir taria - „kiek daug gražių moterų“, keliskart nusišypso žavingai sekretorei, kalba garsiai ir užtikrintai, pabando išsiskirti savo humoro jausmu mesteldamas visai vykusį juokelį, aktyviai palaiko pokalbį, o išeidamas pakiliai palinki geros dienos.
O dabar paanalizuokime kitokią situaciją, šiuo atveju iš moterų pusės.
ŽAVESYS:
Graži moteris užsuka į degalinę susimokėti už kurą, pardavėjas jai pateikia komplimentą. Moteris paprastai, kukliai nusišypso, nevaidina, padėkoja ir linktelėjusi išeina. Ji stipriai nesureikšmina komplimento, moteriai tiesiog malonu.
FLIRTAS:
Ta pati simpatinga moteris užsuka į degalinę ir iš pardavėjo išgirsta komplimentą. Staiga ji pasitempia ir šelmiškai nusišypso sužybsėdama žibučių mėlynumo akutėmis, nusijuokia ir taria „oi, ačiū“. Išeina ji raitydama aštuonetą bei persimetusi ilgus plaukus per petį.
Šis aprašytas flirtas vėlgi gal kiek vaikiškas, tad verta padiskutuoti ir apie kitokias viliojimo išraiškas (puikus pavyzdys – prieš tai parašytas vieno DELFI Piliečio straipsnis apie tai, kaip šis ištreniravo savo kūną bei sielą vilioti natūraliau).
Tai štai, tokie žmonės būna visai protingi, apsiskaitę, domisi ir lavina ne tik savo kūną, bet ir protą. Grožiu bei įžvalga naudojasi viliodami priešingos lyties atstovus ir jiems puikiai pavyksta, nes metodai, kuriais jie naudojasi, nėra „masiniai“. Jie vilioja kukliau ir „protingiau“ ir tai lengvai galima sumaišyti su žavesiu. Tad akivaizdu, jog tokio tipo viliotojus (turinčius „specialią“ techniką), demaskuoti iš karto nėra lengva. Jie „nesilydo“ nuo dėmesio, taip pat nežarsto saldžių komplimentų kitiems.
Tokie žmonės veikiau bandys pasirodyti kiek neprieinami ir dažniausiai būtent taip skleis nežabotą pasitikėjimą savimi. Tokio tipo vyriškis turbūt iš karto prie jūsų neprieis, o moteris įvairiais būdais bandys parodyti, kad jūsų komplimentas nesukėlė didesnių emocijų. Vis tik tai bus vaidyba, o vaidinančius žmones anksčiau ar vėliau atpažįsta visi.
Apibendrinant pateiktas mintis, galima sakyti, jog esmė yra tame, kad žmogus siekia būti trokštamas bei gauti dėmesio (nuo jo vaikystės priklauso, ar dėmesio trokšimas nebus perdėtas), kartu su dėmesio troškimu koja kojon žengia noras būti seksualiu ir patraukliu priešingajai lyčiai, o tai veda į lytinius santykius bei vaikučių gaminimą.
Žmonės yra skirtingi, tad vieni šį poreikį priima natūraliai ir „nesiplėšo“, na, o kiti kuria iš to meną bei pasitenkinimo siekia dirbtinai. Manyčiau, kad savimi pasitikintys žmonės skleidžia būtent žavesį, jų flirtas būna tik momentinis ir nesureikšmintas, tokie žmonės paprastai pritraukia panašius į save, na, o „aktoriai“ dažnai traukia „aktorius“. Deja, vaidyba niekada neatstos tikrumo.
Man labai patinka šis pamąstymas, nes jis padeda geriau pažinti kitus žmones bei, svarbiausia, save. Tad permąstykime, kiek daug dėmesio savo gyvenime skiriame, bandydami kažką sugundyti? Ar šis poreikis nėra užtemdęs mūsų akių? Ar žiniasklaida neskatina seksualumo kulto aukštinimo? Tai tiek, visiems linkiu sėkmės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Tapau vyru, kuris net ir pakliuvęs į pačią netikėčiausią situaciją visada išliptų sausas, pasinėriau į tai taip giliai, kad ilgainiui tai tapo tiesiog žaidimu: pamatai tau patinkančią moterį ir tampi tuo, ko ji ieško“, - rašo DELFI skaitytojas, tokių būdu tikriausiai galintis suvilioti bet kokią moterį.
Merginos, dabar klausiame Jūsų, ar iš tiesų vyrui pasistengus galima tapti geidžiamu bet kuriai moteriai? Ko reikia, kad priešingai lyčiai taptum dievaite ar dievaičiu? Pasidalinkite – galbūt esate iš tų laimingųjų, kurioms visi krenta po kojomis nė piršteliu nepamojus? Papasakokite savo istoriją.
O gal kaip tik tokius vilioklius atpažįstate iš karto, vos išgirdusios nuvalkiotas frazes ar pastebėję suvaidintas manieras ir galite pasidalinti, kaip tokius „statote į kampą“?
Nesvarbu, esate vilioklė ar suviliotoji, laukiame Jūsų minčių, istorijų ir patarimų aukščiau nurodyta tema net dvi savaites el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Flirtas“ iki gegužės 6 d.
Vienai laimingajai atiteks dvi knygos – T.A. Fowler „Romanas apie Zeldą Ficdžerald“ ir R. Manson „Malonumų ieškotojas“.
Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: