Paskambino marti. Maloniai šnekėjome, o tada kalba natūraliai pasisuko apie šventes, dovanas. Pamenu, pasakiau, kad man nieko nereikia, tik patys atvažiuokit... O tada buvau supažindinta su anūkų pageidavimų sąrašu ir savo scenarijumi jame: arba deduosi prie paskutinio „iPhone“ vyriausiajam, arba perku kažkokį ten kompiuteriuką jaunėliui.
Žinoma, vaikams nieko negaila, bet kai išgirdau kainą, turėjau atsitraukti – ne iš blogos valios, tiesiog neturiu tiek. Vyras sunkiai sirgo, daug pinigų gydymui išėjo, paskui, deja, ir laidotuvėms. Likau su dviem šimtais eurų visam mėnesiui – 150 pavyko atidėti dovanoms, bet tiek maža, reikia bent 300, sako marti... Sakau, na, vyresnėlio gimtadienis ne už kalnų, sausį, gal tada galėsiu „išpirkti kaltę“? Juk gausiu pensiją, duosiu tų pinigėlių, nieko negaila anūkams.
Bėda, kitame ragelio gale pasigirdo dūsavimai, kad va, ir jos tėvai kviečia, kaip čia persiplėšti, gal šiais metais pas juos... Bandžiau dar sakyti kažką, bet „skubu, skubu“ ir „viso gero“...
Va taip. Ubagė močiutė nereikalinga... Labai nusiminiau. Gerai dar, kad katinėlis neseniai užklydo kaiman, tai bent tokį kompanioną turėsiu šventėms... Nors labai skaudu, ypač po vyro, anūkų senelio, mirties. Visai viena likau. Anksčiau dviese, vis šis tas, pasėdime, pakalbame, laukiame svečių. O dabar ir šį malonumą Dievulis atėmė...
Tyliu, niekam nesakau, bet kai atvažiuoja mergaitės iš gyvūnų prieglaudos (kreipiausi, kad padėtų katinėlį pagydyti ir iškastruoti), tai vis užveža kokių siūlų, kokio pyrago, sako, už gerą širdį, bet žinau, kad mato, jog sunkiai beišsiverčiu, ypač viena likusi, ir gaili...
Nenoriu skųstis, tik noriu pasakyti, kad kompiuteriai nauji išeina kasmet, o šeimos narių nebesusigrąžinsi... Laikas, praleistas kartu, toks brangus... O kompiuteriams aš pataupysiu, pataupysiu, betgi kol sutaupysiu, tai naujas išeis, ir vėl reiks pirkti... taupyti... pirkti...
Linkiu visiems gerų ateinančių švenčių ir laimingų naujųjų metų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite, kaip praėjo jūsų šventės? Ar jums irgi teko atsidurti panašioje situacijoje, kai dėl pinigų stokos teko jas leisti vienam, nes jus atstūmė geriau gyvenantys artimieji? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano Kalėdos“.