Tikriausiai gali atrodyti, jog esu nusivylusi gyvenimu vidutinio amžiaus moteris. Deja, nesu nei nusivylusi, nei vidutinio amžiaus. (Visgi, jeigu būčiau vidutinio amžiaus, būtų daug lengviau, mat sako, jog tada viskas aiškiau būna).
Taigi, kas mane paskatino užsiregistruoti internetiniame pažinčių portale? Ogi vienišumas. Gali su draugėmis išbėgti atsigerti kavos, paplepėti apie vaikinus, paklausyti jų skundų dėl vaikino paliekamų nešvarių lėkščių, paikų barnių dėl niekų. Tuomet apima toks stiprus pavydo jausmas – aš noriu to paties.
Taigi, sklandžiai sukurptas aprašymas bei nuotrauka greitai patalpinama. Vualia, laukiam laiškų. Pati nebėgu visiems iš eilės rašyti, vis dėlto būti atstumtai, kad ir internete, nesinori. Nesišypsokite kvailomis šypsenomis, nesu „Mis pasaulis“, bet ir nesu „Mis baidyklė“. Esu gan neaukšta, smulkaus sudėjimo, krūtinė ir užpakalis savo vietose, o ir į veidą žiūrėti galima, tad dėmesio sulaukiu, tačiau pati pirštis nedrįstu – visų standartai skirtingi. Bet aš ne apie tai.
Taigi, gaunu įvairaus pobūdžio laiškų (tiek iš vaikų ir merginų). Pradžioje atrankos proceso nebuvo, pasilabinti galima su visais! Tačiau po kelių laiškų tenka spausti mygtuką „blokuoti siuntėją“. Savo anketoje aiškiai esu pažymėjusi, jog manęs nedomina vienos nakties nuotykiai, slapti santykiai ir visi kitokie nukrypimai. Statistika atskleidžia, jog vos 1 procentas sugeba perskaityti visą aprašymą, tad tenka terliotis su visokio plauko asmenimis.
Per savo susirašinėjimo istoriją susipažinau su keliais tikrai mielais žmonėmis, kas nustebino. Buvau nuėjusi į tris pasimatymus, iš kurių tik vienas buvo sėkmingas. Pirmasis vaikinas, buvo kiek vyresnis, tad mūsų santykiai iki šių dienų išliko draugiški (et, jaunystė irgi gali pakišti koją).
Paskutinio pasimatymo metu mintyse kurpiau pabėgimo planą. Iki šiol nesuprantu vaikinų ir merginų, kurie įsideda nuotraukas, kurios tikrai neatitinka realybės. Gerai, jau tik nereikia sakyti, jog išvaizda nėra pagrindinis rodiklis. Taip, nėra, tačiau kuomet nuotraukoje matai viena, o atėjusi į pasimatymą pamatai visai ką kita – supyksti. Pyktis apima ne todėl, jog vaikinas nuotraukoje gražesnis ar atvirkščiai, tiesiog jautiesi apgauta, o atėjusi į pasimatymą netgi pagalvoji ar tikrai čia pataikei. Na, bet nesvarbu.
Aukščiausias nusivylimo taškas buvo pasiektas po trečiojo pašnekovo žodžio. Aš suprantu, jog gali domėtis astrologija ir dar bala žino kuo, tačiau visą laiką apie tai kalbėti, lyginti zodiako ženklų aprašymus ir dar išsitraukti suderinamumo lentelę... Man tiesiog to buvo per daug.
Nuostabu, kai vyrai sugeba pakutenti moters savimeilę, pažarstyti komplimentų, bet kas per daug – tas nesveika. Per visą vakarą išgirdau begales komplimentų, pradedant tuo, kokia aš graži ir baigiant, jog dar nebuvo sutikęs tokios išsilavinusios panelės. (Smegenų tikrai turiu, gebu jomis pasinaudoti, bet atsiprašau, nesu tiek protinga, kad nusipelnyčiau tiek šlovinimo). Pasimatymas tuo ir baigėsi, jog man staiga reikėjo grįžti namo, kažkaip prisiminiau, jog manęs universitete kitą dieną laukia sunkus koliokviumas.
Apmaudu, bet vis dar lankausi toje pačioje pažinčių svetainėje ir laukiu to kažko. Tik šis tas pasikeitė, sulaukiu daugiau merginų laiškų, nei vaikinų. Juokas pro ašaras. Taip, sakykite, kad gana laukti ir spoksoti į kompiuterio ekraną, laikas išeiti į gatvę ir sutikti kažką, tačiau pasakyti visada daug lengviau nei padaryti. O kol kas tęsiu savo paieškas internete ir tikėsiuosi, jog sulauksiu pasimatymo, kurio nelydės nusivylimo jausmas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo patirtimi, ieškant meilės internete? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pažintis“. Taip pat mintimis galite pasidalinti žemiau: