Nė vienas iš mano aplinkos žmonių netoleruoja šios temos, o tuo labiau tokios pakraipos žmonių. Kadangi esu smalsi, šia tema domėjausi seniai, man patiko žinoti įvairias naujienas pasaulyje vien todėl, kad žinočiau, būčiau įdomi pašnekovė. Galiu pasidžiaugti tuo, jog homoseksualių žmonių niekada nediskriminavau ir nediskriminuosiu, tačiau, gėda pripažinti, savo nuomonės neišreikšdavau ir nedrįsdavau pasipriešinti žmonėms, kurie peikia homoseksualus.
Drąsa pas mane atsirado tada, kai pati susidūriau su homoseksualumu. Artimas žmogus iš mano aplinkos, kurį pažinojau daugelį metų, prisipažino man apie tai, koks jis yra iš tikrųjų. Žinoma, mane ištiko šokas, tačiau giliai širdyje turbūt visą laiką tai nujaučiau, nes apsimesti tiek metų, jog aš nesupratau tiesos, yra beprasmiška. Ši žinia mane sukrėtė, tačiau aš sukandusi dantis šypsojausi ir sakiau, jog viskas yra gerai, jog niekas nepasikeitė. Tačiau tiesa buvo kitokia. Pasikeitė. Ir net labai.
Pasikeitė man ne mano mylimas ir artimas žmogus, o pasikeičiau aš. Aš šlykštėjausi savimi už tai, jog niekada nestojau ginti žmonių, kurie yra lygiai tokie patys kaip ir mes. Tą naktį aš nemiegojau, praverkiau iki pat ryto, kol visas šleikštulys pasišalino iš manęs ir liko tik didžiulė gėda. Nuo tos dienos aš pradėjau domėtis viskuo dar labiau, pradėjau reikšti savo nuomonę, ne taip garsiai kaip turėčiau, tačiau po truputį. Santykiai su mano artimu žmogumi nepakito, tačiau aš pagaunu save mąstant, kas bus jo gyvenime ateityje, kas bus jam, kai pasaulyje yra tokių žmonių, kurie apie homoseksualumą šneka kaip apie didžiausią marą ar baisiausią tragediją?
Mes gyvename XXI amžiuje, gebame žengti koja kojon su medicina, technologijomis, tačiau nesugebame toleruoti kito žmogaus, jo teisės ir pasirinkimo. Kodėl taip yra? Šitą klausimą užduodu sau seniai. Mūsų pačių politikai, žmonės, kurie turi būti mums pavyzdys, siekia sumenkinti homoseksualus, siekia uždrausti jiems gyventi taip, kaip jie nori patys. Mano manymu, gyventi turi teisę kiekvienas. Dėl to raginu visuomenę susimąstyti, pažvelgti į visą šią situaciją iš kitos pusės. Ir paklausti savęs, kas būtų jei jūs, kurie menkinate homoseksualus, sužinotumėte, jog jūsų vaikas yra būtent toks?
Kas būtų tada, atsižadėtumėte jo? Netikiu. Tai padarytų tik beširdis žmogus, neturįs teisės vadintis tėvu. Todėl dar kartelį raginu, atsipeikėkite, atsibuskite iš akmens amžiaus. Homoseksualumas - tai ne problema, tai žmonių teisė rinktis savo kelią.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!