Vyriškis pasirodė solidus, išsilavinęs, išsiskyręs. Vienas jau kurį laiką gyveno naujame bute beveik miesto centre ir, kaip pats sakėsi, ieškojo rimtos gyvenimo partnerės. Aš buvau už jį jaunesnė apie 10 metų. Toks amžiaus skirtumas man jau buvo riba, bet, kadangi pokalbiai buvo įdomūs ir turiningi, nutarėm vieną savaitgalį susitikti gyvai.
Pirmas įspūdis – savotiškas
Kadangi gyvenom tolokai vienas nuo kito, tai sutarėm, kad aš sėsiu į traukinį penktadienį vakare ir atvažiuosiu pas jį, ir praleisim savaitgalį kartu. Nusipirkau atgalinį bilietą sekmadieniui. Jis mane turėjo pasitikti stotyje.
Pirmas įspūdis susitikus susidarė nekoks. Romas man pasirodė gerokai vyresnis – net pagal savo metus. Pasisveikinom ir nuėjom prie jo mašinos. Automobilio markės nepamenu, bet tai, kas užstrigo, buvo mašinos nešvara. Mašina buvo purvina, priekinis langas įskilęs, o viduje labai netvarkinga. Norėdamas mane pasodinti ant priekinės automobilio sėdynės, jis pradėjo nukraudinėti kažkokius tuščius butelius ir vienkartines pakuotes (galbūt prieš tai kažką valgė greito maitinimo užeigoje?).
Na, žiūrėsim kas bus toliau, – pagalvojau. Atkakom į jo butą. Įėjus labai krito į akis tai, kad jis buvo beveik tuščias. Keletas baldų, bet labai mažai daiktų. Toks, atrodytų, beveik negyvenamas. Jis man užleido savo miegamąjį, o pats sakė miegosiąs svetainėje. Mandagus, pagalvojau.
Keisčiausia matyta vonia
Po ilgos kelionės jaučiausi šiek tiek praalkusi, todėl pasiūliau ko nors užkąsti. Su savimi buvau pasiėmusi lauktuvių: saldainių, gero sūrio, vyno, tai viską ištraukusi paklausiau, ką jis gero turi šaldytuve, kad pasidarytume ką nors valgyti. Mano didžiausiai nuostabai, Romas atidarė praktiškai visiškai tuščią šaldytuvą. Sako: „Žinai, nespėjau ko nupirkti šiandien, vienas gyvenu, tai dažnai valgau mieste. Ryt nueisim, nusipirksim maisto.“
„Gerai, – sakau, – o bent kokios duonos turi?“
„Ne, – sako, – duonos neturiu, bet turiu duonos traškučių.“
Atidarė virtuvės spintelę, o ten tokių pačių traškučių pakelių surikiuota gal 20. Sakau: „Oho, kam tu tiek daug jų nusipirkai, gal labai skanūs?“
„Ne, – sako, – aš jų nepirkau, mano vienas draugas sandėly dirba, tai tų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, gali pasiimti namo, tai man atnešė...“
Po to, kai suvalgėme mano lauktuves ir išgėrėme vyną (pasirodo, gerti jis irgi nieko neturėjo, neskaičiuojant vandens iš čiaupo), nusprendžiau, kad jau laikas miegoti. Nuėjau į dušą nusiprausti po kelionės. Mano didžiausiam nustebimui, vonioje neradau nei šampūno, nei dušo žėlė. Nieko. Tik labai išspausta dantų pastos tūbelė. Galvojau, gal kur spintelėj padėta kas? Nieko, absoliučiai tuščia. Net skutimosi reikmenų nėra. Dar nesu mačiusi tokios vonios.
Na, pagalvojau, čia jau viršūnė. Nusiprausiau vien tik su vandeniu (na, tikrai nepagalvojau įsimesti dušo želė į krepšį prieš atvažiuodama). Nuėjau miegoti, sukosi įvairios mintys, bet greitai užmigau.
30 – per sena?
Ryte nusprendėm nueiti į parduotuvę maisto ir muilo. Pažiūrėjau, ką jis deda į krepšį- tik pigiausius produktus ir labai nedaug. Priėjus prie kasos Romas paklausė, ar negalėčiau už produktus sumokėti pusę sumos. Na, sutikau, jei jau toks taupus.
Šiek tiek užkandę išėjom į miestą pasivaikščioti. Pro vieną kavinę praeidamas jis užmetė, kad čia kelis kartus valgęs skaniai, na, ir šiaip dažnai valgo ne namie, tingi gaminti kažką. Bet papasakojo, kad šiuo metu jam su pinigais prastai, tai paprašė nesitikėti, kad galės mane kažkur nusivesti.
„Na, galim pasidaryti pavalgyt ir namie“, – atsakiau, nors nuotaika jau buvo sugadinta.
Po kiek laiko, dar šiek tiek paėjęs, man ir sako: „Aš tau turiu pasakyti kažką svarbaus, tik nueinam atsisėsti ant suoliuko čia, netoliese.“
Nuėjome. Tada jis tęsė: „Žinai, aš turiu paauglę dukrą, ir ji tikrai bus nepatenkinta, jeigu aš jai papasakosiu, kad turiu daug jaunesnę draugę.“
Aš šiek tiek suglumusi pasakiau: „Na, taip, 10 metų skirtumas tarp mūsų.“
Romas atsakė, kad ne 10, bet 20...
„Kaip tai 20? Tai tau ne 40? Tai kodėl anketoje rašei, kad 40?“ – klausiau.
„Na, suklydau anketoje, o ir šiaip, man patinka daug jaunesnės... Susirašinėjau su viena 23 metų mergina, bet kol kas nieko rimto, nors gal ateityje ir išeis kas nors...“
Dar ir už degalus sumokėk
Supratau, kad aš jam per sena ir užsimaniau namo važiuoti, bet bilietą atgal jau buvau nusipirkusi kitai dienai, tai pagalvojau, kad pakentėsiu dar iki rytojaus.
Vakare jis nusprendė susitikti su draugais. Manęs kartu nepasiėmė, nes ten renkasi tik vyrai ir man bus nepatogu. Bet sakė, ilgai neužtruks. Sėdėjau viena kaip kvailė tam jo tuščiam bute, veikti nėra ką, valgyti – taip pat, rakto nepaliko, kad galėčiau kažkur išeiti. Na, galvoju, ryt jau kaip nešiu kudašių iš čia, apie kažkokius šiltus jausmus net kalbos nėra.
Jis atėjo po kokių 3 valandų, toks gerokai apšilęs, ir pradėjo kabinėtis. Tipo jis miegos su manimi šią naktį. Sakau: „Miegok su ta 23 metų panele, jei tau jaunos patinka.“
Na, paburbėjo dar kažką, bet daugiau nelindo.
Ryte susikroviau daiktus, padėkojau už kartu praleistą laiką ir paprašiau nuvežti mane į stotį. Beveždamas mane į stotį jis paklausė, ar negalėčiau degalinėje sumokėti jam už degalus. Žinokit, sumokėjau, kad tik greičiau atsiknistų.
Grįžusi namo gavau iš žinutę, kurioje jis mane apkaltino, kad aš pavogiau keletą jo duonos traškučių iš virtuvės. Mat jis tuos pakelius suskaičiavo ir jam kelių trūko. Po šios žinutės aš jį užblokavau, telefoną ištryniau ir nenorėjau nė jo vardo prisiminti.
***
Dalinkitės savo istorijomis su mūsų skiltimi, pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Populiarių pasakojimų autoriai gali būti apdovanojami knygomis. Pristatome knygų lentynos naujienas.
Ben Elton „Du broliai“ – moterims, vyrams, dramų ir epinių romanų mėgėjams; tinka ir jaunimui, kam patiko „Tarp pilkų debesų“.
1920 m. Berlyne moteris pagimdo dvynukus, tačiau vienas iš jų tą pačią akimirką miršta. Netrukus seselė praneša, kad gretimoje palatoje gimė berniukas, kurio motina atsisakė. Dvynukų tėvai priima lemtingą sprendimą – paima našlaitį berniuką ir augins jį kaip savo dvynį sūnų.
1956 m. Londonas. Vienas iš brolių (neaišku kuris) sužino, kad su juo bando susisiekti žuvusio brolio žmona. Jis įsitikinęs, kad tai ne ji, o slaptos Rytų Vokietijos tarnybos bando jį atvilioti į Vokietiją.
Toliau pasakojama brolių gyvenimo istorija nacistinėje Vokietijoje. Dvynukai augo žydų šeimoje...
Sandra Brown „Pergudrauti žudiką“ – detektyvų ir trilerių mėgėjams.
FTB agentą Dreksą Istoną į priekį stumia vienintelis tikslas – pergudrauti apgaviką, per pastaruosius trisdešimt metų prisidengė daugybe pavardžių, ne kartą keitė išvaizdą ir sugebėjo išvilioti iš aštuonių pasiturinčių moterų jų turtus prieš joms be pėdsako dingstant. Aukas sieja vienintelis dalykas: jų gyvenime atsiradęs naujas vyras taip pat pradingo, nepalikęs jokio įrodymo, kad apskritai egzistavo.
Dreksas įsitikinęs, kad šios moterys buvo nužudytos ir kad tai padarė sociopatas, kurį jis pažįsta kaip Vestoną Grehamą. Tačiau kaskart Dreksui priartėjus, Vestonas tampa kuo nors kitu ir vėl pradingsta. Dabar, pirmą kartą per ilgą jų katės ir pelės žaidimą, Dreksas pamato įtariamąjį savo akiratyje.
Hillary Clinton, Chelsea Clinton „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“.
Visos knygoje „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“ aprašytos moterys – lyderės, išdrįsusios pasipriešinti esamai padėčiai ir iškelti sudėtingus klausimus.
Taip pat leidykla „Alma littera“ siūlo ne vieną puikią knygą mažiesiems bei paaugliams.
