DELFI perskaičius porą straipsnių antrosios pusės paieškų tema kilo noras ir man parašyti trumpą minčių kratinį. Pastebėjau, kad rašiusieji yra gana jauni žmonės ir problema kone visur ta pati - aš išsilavinęs, perspektyvus, drąsus ir t.t., bet antros pusės susirasti nepavyksta, o norisi. Gal tiesiog vertėtų į tai pažvelgi iš kitos pusės.
Aš taip pat jaunas, perspektyvus, išsilavinęs, gerai uždirbantis, linksmas ir bendraujantis vaikinas. Bet tuo pat metu aš ir arogantiškas, užsispyręs šiknius. Ir visi mes tokie - nė vieno nėra tik su idealiomis būdo savybėmis, meiliu charakteriu, supermodelio išvaizda ir šešiaženkle sąskaita banke. Tai gal laikas paimti tą reikalavimų sąrašą, pagal kurį ieškome „to vienintelio“, ir įmesti jį į pečių? Bus daugiau naudos – vis dėlto šaltoka lauke.
Ką aš turiu omenyje yra tai, kad galbūt mes keliame nerealistiškus reikalavimus realiems žmonėms. Ir visiškai užmirštame, kad mes tokie pat realūs, kaip ir ta mėlynakė mergina sėdinti prie kito staliuko.
Aš pats merginos šiuo metu neturiu. Bet man dėl to nei šilta, nei šalta (na, gal dviese būtų ir šilčiau...). Tos ypatingos merginos mano gyvenime atsiranda lyg perkūnas iš giedro dangaus ir suvelia protą. Viena tokia nepakartojama būtybė šiuo metu ir yra įnikusi į būtent tokią veiklą.
Man protingas žmogus kartą sakė, jog pasakymas „tiesiog būk savimi“ yra netiesa. Reikia būti ne savimi, o geriausia savo paties versija. Tokiu žmogumi, su kuriuo pačiam norėtųsi leisti laiką, eiti išgerti kavos, pažiūrėti filmą ar tiesiog pasikalbėti. Tai, kad merginoms patinka „blogiukai“ irgi netiesa - joms tiesiog patinka vaikinai pasitikintys savimi, o pasitikėjimas savimi atsiranda tada, kai esi savimi - ta geriausia savęs versija.
Taigi gal reiktų tiesiog išmesti lauk tą nerealistišką reikalavimų sąrašą, liautis ieškojus priešingos lyties savo klono, išeiti iš namų, daryti tai, kas akyse uždega ugnelę, nusišypsoti ir tiesiog džiaugtis gyvenimu. Tada ir tas ar ta „vienintelė“ atsiras šalia lyg iš niekur nieko - nereiks nei šimto pasimatymų, nei ilgų apmastymų, „o kodėl aš vis dar vienas(-a)?“.
Tai gal paklausykit mano patarimo ir pamėginkit džiaugtis gyvenimu. Viskas susidėlios į vietas savaime. O aš tuo tarpu eisiu apgalvoti plano-chuligano, kaip pabučiuoti tą nepakartojamą raudonplaukę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: