Taip užsimezgė draugystė per atstumą, skype'u, nes jis dirbo užsienyje. Darbas nelengvas, džiaugsmų mažai, kiek galėdavau paguosdavau, išklausydavau. Jis atsakydavo dideliu noru susitikti, kai tik sugrįš keliom savaitėm poilsio į Lietuvą.
Prižadėjo pusryčių ar pietų, labai norėjo papietauti kartu. Būčiau neatsisakiusi, deja, negalėjau atsakyti į jo norą kažkur išvažiuoti, pakeliauti kartu susitikus, nes aš esu prieš intymius santykius iki vedybų. O neįsivaizduoju kelionės, už kurią moka vyras (nes aš neuždirbu kelionėms) be šios atlygio formos. Na taip, nenormali.
Taip, aš jau girdžiu, ką galvojate, ir man Ernis taip pat jau sakė, kad man reikia pas seksologą. Norėčiau jus visus pasiųsti ten, kurie taip galvojate, bet jūs tikriausiai neisite.
Taigi, sugrįžo pagaliau mano Ernis į Lietuvą. Nieko man nepranešė, susirado mano telefoną internete ir skambina aštuntą valandą ryto. Aš dar miegu, man išeiginė – kalba dvi valandas, nori sužinoti adresą, užsimena apie pasimatymą. Po dviejų pokalbio valandų sakau, kad man reik tvarkyti reikalus ir atsisveikinu. Tada ilgai laukiu, kol pakvies kur nors. Deja, nepakviečia. Telefonas atjungtas, prie skaipo nėra.
Dingęs. Tada aš suprantu, kad buvau ne viena tarp jo mylimųjų, dėja atrankos neperėjau. Nes nenorėjau pasakyti savo namų adreso, kitaip tariant, nepuoliau pas vyrą į lovą. Nors prieš tai dievagojosi, kaip aš jam patinku, kad nesu pasikėlusi kaip kitos. Skaudėjo širdį, kad apgavo.
Paskui mąsčiau ir štai ką supratau.
Aš, tikinti Dievu mergina, susidūriau su pasaulio taisyklėmis ir logika. Netiesa, kad šiuolaikniai žmonės yra laisvi nuo taisyklių, suvaržymų, nuostatų.
Netiesa.
Didžiausia, nepajudinama taisyklė, nuostata ir įstatymas, kuriam žmogus aukoja savo laisvą valią, savo norą mylėti ir būti mylimam su išrinktuoju iki gyvenimo pabaigos yra – daryk, gyvenk taip kaip visi! Ant šito „altoriaus“ žmonės – jauni ir seni – sudeda viską: jaunimas sudeda savo prigimtinį pilnavertės laimės troškimą – surasti savo išrinktąjį (-tąją). Šiek tiek vyresni žmonės sudeda savo šeimas, vaikus ir eina skirtis, atiduoda savo svajones ir tikėjimą, kad šeimoje galima nugalėti visus sunkumus, tik reikia stengti, kalbėti, mokintis iš naujo būti kartu.
Deja, jie sudeda savo žmonas, vyrus ir vaikus ant iliuzinio altoriaus – elkis kaip visi! Susirask naują partnerį ir patirk naują malonumą su juo! Kam tau kažką keisti ir stengtis? Būk toks kaip visi!
Ir štai čia mes įsikimbame į šitą taisyklę, į šitą įsakymą – būk kaip visi, ir betarpiškai jo laikomės darbe, šeimoje, bendravime, visame savo gyvenime. Iš jo išplaukia dar daugybę įsakymų.
Kur kas daugiau nei dešimt.
Mes esame pasiryžę griežtai laikytis, vildamiesi, kad būsime laimingi. Visos nori gražios t.y. lieknos figūros – ir mes esame pasiryžusios aukotis ir daug ko atsisakyti vardan šios nuostatos, kad labiau patiktume kitiems. Visi kalba apie keliones – ir mes degame troškimu, kuris virsta vidiniu įsakymu – keliauk! Būk kaip visi, normalus, keliaujantis.
Na, o tam reikia pinigų ir dar daugiau pinigų – moterims išvaizdai, kelionėms, naujoms pažintims. O kaip gi sau visa tai užtikrinti? Na galima susirasti turtingą vyrą ar meilužį.
Mes su juo vaidinsime laimę – jis mane nuveš kur nors, pavaišins, jis laimingai vaidins džentelmeną, o aš, taip tariant, mylėsiu jį. Juk visi taip daro, mes visi vaidiname laimingus. Be šios iliuzijos mes daugiau nieko neturime.
Jeigu nepavyko sukurti šeimos iki gyvenimo galo, tvirtos ir pastovios, mes daugiau nieko neturime. Išskyrus aplinkines nuomones. Vietoj to, kad ieškotume vidinės laimės, tiesiog būti! Paprastai! Nešiuolaikiškai ir ne kaip visi! Kartais būti nenormaliai ir nelipti į lovą, nevaidinti laimės. Dėl to būti kartais liūdnai ir nesuprastai, bet nevaidinti emocijų.
Būti kartais liūdnai!
Juk čia tikras iššūkis, ar ne?! Šioje linksmuolių ir šypsenų kompanijoje.
Na, ne per ilgai liūdnai, nes tai tik emocija, kuri greit praeis, atmintis ištrins ką reikia, ir praeis. Bet reikia drąsos būti savimi, ir atsisakyti laikytis šio įstatymo – būti kaip visi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!