Šios tikrai sudėtingos situacijos metu, kai pamokos vyksta virtualioje aplinkoje, mamytės parodo visą savo išradingumą. Ir tada – laikykis, mokytojau, ypač, jeigu tu esi vienas lauke karys. Deja, taip nutinka labai dažnai, nes administracija pataikauja tėvams. Jie bijo prarasti krepšelius, nes mokinių skaičius įtakoja direktoriaus atlyginimą, taip pat nenori arba nemoka spręsti susidariusių problemų.
Taigi, pasirodo, supermamytė tūno pasislėpusi tame pačiame kambaryje, kuriame vyksta virtuali pamoka. Būdama strategiškai gerose pozicijose ji stebi ir girdi, kaip atsakinėja visi mokiniai, kaip jiems sekasi, kokius ir už ką gauna įvertinimus. Ar tai nėra asmens duomenų apsaugos pažeidimas?
Labai tikėtina, kad tokia „žvalgė“ pasidalins savo pastebėjimais ir išvadomis su visu kaimu ir viską aptars „pletkų būrelio“ užsiėmimuose. Taigi, ji partizaniškai kenčia 45 minutes, kol pagaliau galės paskambinti (neatmeskime galimybės, kad telefono numerį gauna iš paslaugaus administracijos darbuotojo) mokytojui ir gerokai jį paauklėti, nes supermamytė geriausiai žino, kaip mokyti matematikos, dailės ar kalbų, jau nekalbant apie chemiją arba fiziką.
Pavyzdžiui, mokytojo skirtą užduotį sugalvoti sakinį, susidedantį bent iš penkių žodžių, mamytė traktuoja kaip visiškai neįveikiamą dvylikamečiui paaugliui, nes viskas, kas reikalauja bent minimalios smegenų veiklos, jos vaikui sukelia stresą, o kartais – netgi šoką.
Tikros neetatinės mokytojų padėjėjos – ir dirba uoliai ir pinigų mokėti nereikia, žiūrėk, ir lėšų sutaupyti galima.
Nenuostabu, kad tokioms genialioms mamytėms gimsta vunderkindai, tik apmaudu, kad juos moko tokie netikėliai (anot jų) mokytojai. Kovingos supermamytės auklėja ateities kartą. Išaugs Lietuvos kariai, pareigingi vyrai, saugos Tėvynę, palindę po mamyčių sijonais. Bus gera maskuotė, priešas tikrai nesitikės pavojaus iš po sijono, greičiau jau atvirkščiai.
Visa tai yra asmeninė mokytojos patirtis, pateikta su ironija. Gaila, tačiau eilinį kartą mokytojas žeminamas ir paliktas likimo valiai. Jam neužtikrinta saugi darbo aplinka be smurto ir patyčių, nors būtent visi švietimo ekspertai, patarėjai ir padėjėjai, dirbantys dešimtyse švietimo instancijų, šias problemas įvardija kaip pačias opiausias, tik niekas net neužsimena, kad jas patiria visi mokytojai, ne tik mokiniai.
Turbūt reikėtų gerai pagalvoti kol surastume bent vieną kitą tokią profesiją, kurios atstovo darbą būtų galima nuolat stebėti kartu su visais šeimos nariais, kaimynais, giminaičiais ir visais artimaisiais, o paskui viešai aptarinėti tam neturint nei menkiausios kompetencijos.
Supermamytės visais įmanomais ir neįmanomais būdais stengiasi apsaugoti savo atžalas nuo mokymosi proceso ir mokytojų, o kas apsaugos mokytojus nuo supermamyčių?