Streiką paskelbė tik viena iš mokytojų profsąjungų, nes kitos profsąjungos sutiko su atlyginimo pakeitimais, vadinasi, tų kitų profsąjungų, atstovaujami mokytojai yra patenkinti? Nemeluosiu, bet mano asmeninė nuomonė dėl streiko palaikymo, apsivertė 180 laipsniais – iš pradžių ir aš palaikiau mokytojus, o paskui įsijungė loginis mąstymas.
Turiu finansinį išsilavinimą, mano vaikai jau seniai išaugo mokyklines uniformas, turiu draugų mokytojų, taigi galiu dabartinę situaciją vertinti objektyviai. Kažkiek gaila man tų mokytojų, kurie šiuo metu sėdi ŠMM, nemanau, kad jie tikrai galvoja taip, kaip ir kalba. Giliai širdyje jie jau tikrai suprato, kad buvo neteisūs, bet, matyt, jiems savigarba neleidžia išeiti nenugalėjus.
Jei taip nėra, ir jie tikrai dar tiki tomis pasakomis, kad pinigų yra, tik valstybė nemyli mokytojų ir todėl jiems neduoda – jie nebeverti mokytojų vardo, tokių mokytojų mūsų vaikams nereikia. Pasikartosiu, turiu savo pažįstamų rate ir mokytojų – ir nei iš vieno negirdėjau nusiskundimo dėl naujai patvirtinto etatinio apmokėjimo – visiems mano kalbintiems mokytojams atlyginimas pakilo 50-100 Eur „į rankas“. Kas bus, jei dėka dabartinių streikuojančių mokytojų, tuos pakeitimus atšauks? Va tada tikriausiai sukils visi kiti mokytojai, tie, kuriems etatinis apmokėjimas pakėlė pajamas, kurie dabar sėdi su vaikais mokyklose, o tokių mokytojų – dauguma. Žinote, man šitas streikuojančių mokytojų išsišokimas panašus į vaiko kaprizą.
Įsivaizduokite, kad daugiavaikėje šeimoje (mama – prezidentė, tėtis – premjeras), auginantiems dešimt (ar dar daugiau) vaikų (mokytojai, gaisrininkai, gydytojai, policininkai ir t. t.) vienas iš vaikų užsiožiuoja ir pradeda reikalauti brangių vardinių batelių. Ne, tas vaikas ne basas, visi vaikai su batais, bet štai vienas iš tų vaikų pradeda reikalauti, kad nori tokių batų, kurie ne pagal „tėvų“ kišenę. Jei mama su tėčiu sutiks su vieno vaiko kaprizu ir tam vaikui nupirks brangius batelius, visi kiti vaikai liks be kažkokių reikalingų daiktų, liks nuskriausti kiti vaikai, patenkinus vieno vaiko norus. Taigi, kaip ir paprastoje šeimoje, taip ir valstybėje, negalima taikytis su kaprizais – išpildžius vieno vaiko kaprizus, tuoj užsiožiuos ir kiti, o tada – bėda visos šeimos finansams.
Taigi, mielieji mokytojai, būkite garbingi ir pripažinkite, kad daug ko nežinojote prieš „apsigyvendami“ ŠMM, bet pamokas pravedėte Vyriausybei – ir Jus jau išgirdo. O dabar grįžkite pas vaikus, kurie Jūsų laukia mokyklose, grįžkite, kol dar esate laukiami, grįžkite, kol nesusigadinote sveikatos, nes ji – svarbiausia... Man nuolat skamba vieno garbaus gydytojo žodžiai: „Jei manai, kad tu nepakeičiamas – labai klysti, nueik į kapines ir apsidairyk kiek ten tų, manančių, kad jie nepakeičiami, ilsisi“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Dalyvavai mokytojų mitinge „Paskutinis skambutis“? Pastebėjai arba po mitingo tau kilo minčių, kuriomis nori pasidalinti su kitais? Rašyk el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Paskutinis skambutis“.