Kad vyko ir tebevyksta nuotolinis gydymas niekam jau nėra naujiena, tačiau kaip jis vyksta ir kokio didelio masto nesąmonė tai yra, teko susidurti iš arti. Kartais tai labai patogu, ypač kai reikia aptarti tyrimų rezultatus ar kažko pasiklausti. Tačiau visas procesas labai priklauso nuo gydytojo.
Mano pirmasis susidūrimas nuotoliu vyko pačiame pandemijos įkarštyje. Kai buvo paskelbtas karantinas, poliklinikos neįsileido pacientų ir gydytis daugeliui teko savarankiškai. Taip atsitiko, kad susirgau, teko kreiptis į polikliniką, kadangi nejau į darbą. Nesu medikė, dėl to konsultuotis su gydytojais kai sergi, man atrodo, savaime suprantamas dalykas.
Manęs, žinoma, poliklinika nepriėmė, nors buvau ir paskiepyta, ir pasidarius testą, kad nesergu kovidu. Na, tvarka yra tvarka. Registratūroje pažadėjo, kad ilgai netrukus gydytoja su manimi susisieks. Palaukus pusę dienos, visgi darbdaviui kažką pasakyti turiu, paskambinau vėl pati.
Pasirodo, mane pamiršo ir perdavė kitai gydytojai. Ta kita gydytoja susisiekė su manimi po poros minučių. Kad pati gydytoja nebuvo nei malonu, nei mandagi, tai jau net nekalbu, atrodo, kad sutrukdžiau jai gydyti kitus pacientus. Aišku, jeigu kitus žmones gydė taip kaip mane, tai sutrukdžiau jai spręsti kryžiažodžius darbo metu.
Po trumpos konsultacijos ir pasakojimo apie savo simptomus, gydytoja pasakė, kad reikia gerti daug arbatų. Pasakiau jai, kokius vaistus turiu, sakė juos ir gerti ir paskambinti po 5 dienų.
Per tas dienas man nesidarė geriau, pradėjau stipriai kosėti, temperatūra nekrito.
Paskambinau gydytojai, ji vėl pažadėjo perskambinti. Palaukus pusę dienos, vėl skambinau pati. Gydytoją atsiliepė labai nepatenkinta, pareiškė, kad per ragelį nedustu, reiškia galiu eiti į darbą, pasakė,kad visi čia tais biuleteniais piktnaudžiauja ir neina su pacientais normaliai susikalbėti.
Suprask, kad niekas neserga, o visi tik tingi dirbti. Ne esmė, kad dirbančiam tas biuletenis labiau nuostolingas nei naudingas, bet kartais nėra kitos išeities. O čia dar mat gydytojai sutrukdai su savo nesąmonėm ir ligom. Ir tikrai, kaip nesusipratau, poniai gydytojai netrukdyti.
Kadangi savijauta prastėjo, pareikalavau, kad bent kraujo tyrimus padarytų ir paklausytų plaučius. Aišku manęs niekas nepriėmė. Išdavė nedarbingumą dar 2 dienom, sakė, kad per tiek laiko turiu pasveikti. Jokių vaistų nebuvo paskirta. Pasakė, jei bus blogiau, registruotis koronos testui. Viskas, toks gydymas.
Juokingiausia, kad prisijungus prie e. sveikatos, mane šokiravo surašyti tyrimai, kurie man neva buvo atlikti. Juokinga dėl to, kad tyrimas išvis ne į temą, sistemoje aprašytas echoskopinis gimdos tyrimas, kuris man buvo atliktas nėštumo metu, prieš 3 metus,o diagnozė nustebino – kvėpavimo takų infekcija. Turbūt gydytoja geniali, kad iš gimdos tyrimo prieš kelis metus nustatė apie kvėpavimo takus.
Mane tokios nesąmonės įsiutino. Aš moku mokesčius ir nemažus, sergu gan retai, tai vien tik gydytojos požiūris labai suerzino, kad neva piktnaudžiauju laisvomis dienomis. Lankausi privačioje klinikose, nes į valstybines išvis patekti neįmanoma. Tai reiškia, kad moku dvigubai sveikatos sistemai, o negaunu net elementarios pagarbos, apie gydymą tai išvis nėra jokios kalbos.
Įsivaizduoju, kad kiekvienas esame susidūrę su tokiu medikų elgesiu ir abejingumu.
Kadangi visada galima rinktis, kitą dieną , po genialios gydytojos diagnozavimo, aš pakeičiau kliniką ir pakeičiau gydytoją.
Nauja gydytoja mane priėmė, išrašė man vaistų ir patvirtino jau nugydytą stiprų bronchitą ir uždegimą. Tai ačiū naujai gydytojai už rūpestį ir profesionalumą. Tačiau ne visi tokias galimybes turi, o ir kitų žmonių ligos daug rimtesnės. Ką jiems daryti? Tai tiesiog baisu, kai susiduri su medikų abejingumu. Juk taip apleidus sveikatą galima ir numirti. Sveikatos sistema visiškai sugriauta, o kas laukia toliau?
Pikčiausia, kad mes visi mokame sveikatos draudimą, tai kur ir kam tie pinigai nueina jei negauname pagalbos ir gydymo?
Siųskite savo pasakojimus ir istorijas pilieciai@delfi.lt