2019 spalio 1-ąją ryte su dideliu pilvo skausmu buvau vyro atvežta į Kauno klinikų Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Šiame skyriuje man nebuvo tekę anksčiau lankytis, tad prisipažinsiu, nežinojau ko tikėtis. Buvau girdėjusi ir apie galimas ilgas laukimo valandas ir neigiamų komentarų, tačiau viskas buvo priešingai.
Minėtame skyriuje buvau ypač greitai priimta apžiūrai. Nedelsiant man buvo įvestas į veną kateretis, paimtas kraujas ir padaryti kiti reikalingi tyrimai, prijungta lašelinė nuo skausmo ir buvau labai patogiai pasodinta į minkštą odinį krėslą, kuriame toliau patogiai laukiau savo tyrimų atsakymų ir eilės kitiems tyrimams.
Kol lašėjo lašelinė, galėjau smalsiai stebėti atvykstančius pacientus ir nugirsti jų sveikatos problemas. Iš tiesų, man užteko ten pabūti vos kelias valandas, kad susidarytų įspūdis, jog nemaža dalis pacientų ten atvyksta be rimtų sveikatos problemų, arba kaip pas šeimos gydytojus ar psichologus – pabendrauti. Aišku, aš nesu specialistė, bet pvz.: jei moters yra vis klausiama kuo ji skundžiasi, dėl ko atvyko, kur skauda, o ji lakoniškai atsako, kad nieko neskauda, tik ranka kaip „prifarširuota“ jaučiasi?! Sėdėjau ir norėjosi prunkšti, kol ypatingai kantrus jaunasis gydytojas bandė išsiaiškinti moteriškės atvykimo priežastis ir toliau klausinėjo įvairiausių klausimų.
Stebėjausi mintyse ir galvojau, kiek šiems priėmimo darbuotojams reikia daug ištvermės ir kantrybės pakalbėti su visais atvykusiais. Minėtas kantrusis rezidentas bendravo ir su manimi. Aš buvau labai maloniai nustebinta jo empatija, iškalba, mandagumu ir pozityvumu. Gaila, kad per skausmus nespėjau įsidėmėti jo pavardės, vardas, jei neklystu, buvo Lukas. Taigi, gerbiamas, Lukai, Jums esu dėkinga už pirmuosius nuraminimo žodžius, už atjautą, paslaugumą ir taktišką bendravimą.
Toliau sekė echoskopijos, rentgeno tyrimai ir t. t. Visur buvau malonaus personalo palydėta, pakviesta, pasodinta ar paguldyta ir visaip ištirta be jokio streso ar papildomų skausmų. Visi sutikti darbuotojai (o jų buvo tikrai daug) buvo malonūs, besišypsantys, paslaugūs ir atsargūs. Visa tyrimams naudojama technika pasirodė pakankamai nauja ir moderni, aplinka tvarkinga, palatos ir kabinetai gražūs ir švarūs.
Nors aš ir jaučiausi labai išmani, bei jau buvau pati sau nusistačiusi apendicito diagnozę, vėliau, paaiškėjo kad jokio apendicito čia nematyti. Tuomet buvo pakviesta mane apžiūrėti gydytoja akušerė ginekologė Joana Celiešiūtė. Šios gydytojos profesionalumas ir ilgametė patirtis iškart leido pastebėti ir diagnozuoti didelę problemą, kurios kitų įstaigų ginekologai iki šiol nematė. Buvau maloniai perspėta, kad šiandien jau namo nebevažiuosiu, nes esu guldoma į skyrių dėl galimos operacijos reikalingumo. Ištikus lengvam šokui profesionalios gydytojos buvau nuraminta, padrąsinta, jog būsiu operuojama tik tada, jei pasitarus dar su kitais specialistais bus nuspręsta, jog tai yra būtina.
Todėl nuostabiai daktarei Joanai Celiešiūtei esu labai dėkinga už tikrąją ta žodžio prasme išgelbėtą gyvybę! Ačiū!
Taip pat labai dėkoju prof. dr. Sauliui Paškauskui, kuris savo žiniomis ir kompetencija labai prisidėjo prie mano diagnozės nustatymo ir nebeliko jokių abejonių dėl skubios operacijos būtinumo.
Atsidūrus palatoje pirmasis atėjo gydytojas Povilas Jukna, kuris ypač išsamiai ir mums su vyru suprantama kalba supažindino su operacijos eiga ir galimomis komplikacijomis. Šiam puikiam gydytojui norėčiau išsakyti ypatingą padėką už visą gydymo laikotarpį skleistą pozityvią nuotaiką, už nuoširdžią šypseną, kuri atsidūrus tokioje situacijoje yra labai reikalinga, už profesionalias konsultacijas bei nuraminimą, jog viskas turėtų būti gerai.
Labai teigiama įspūdį paliko ir atvykusi anesteziologė. Ji kalbėjo profesionaliai, užtikrintai ir puikiai papasakojo apie anestezijos eigą. Deja, neįsidėmėjau šios gydytojos nei vardo, nei pavardės, tačiau jos charizmatiška išvaizda, su labai stilingomis žalios spalvos plaukų sruogomis, muzika operacinėje (man leidus) palinkėjimas „labanaktis“ ir kaip ji linksmai išsireiškė „šampaniukas į veną“ man labai patiko ir net sugebėjo vietoj ašarų sukelti šypseną gulint ant operacinio stalo! Ačiū Jums už pirmąjį kartą operacinėje, kuris buvo visai be streso!
Nors tomis dienomis buvo daugybė adatų, pilve drenas, nemažai skausmo, tiek psichologinio, tiek fizinio sunkumo, tačiau labiausiai skausmą sumažino ir dienas prašviesino, mano akimis, pati maloniausia ginekologinio skyriaus sesutė Daiva Rakauskienė. Šio žmogaus šiltumas, empatija ir nuolatinė šypsena veide yra kažkas daugiau nei nuskausminamieji. Ačiū gerbiamai Daivai Rakauskienei už visas procedūras, už beveik be skausmo ištrauktą dreną ir apskritai už Jūsų nepriekaištingai atliekamą darbą.
Iš tiesų, kiekvienam sutiktam darbuotojui atskirai galėčiau pasakyti daug šiltų padėkos žodžių. Jūsų rūpestis žmonėmis ir nuoširdus darbas yra akivaizdūs. Esu labai maloniai nustebinta visų tomis dienomis sutiktų Kauno klinikų darbuotojų pozityvumu, atidumu ir kompetencija. Nuoširdžiai dėkoju visam Jūsų ligoninės personalui už suteiktą operatyvią pagalbą ir linkiu Jums kuo geriausios kloties ir sėkmės Jūsų atsakingame darbe.