Skaitytoja kreipėsi į „Delfi“ pasakodama apie močiutės ligą. Šiai sergant Alzheimeriu, pagalbos namuose reikia vis daugiau.
„Jau seniai norėjau parašyti. Mano močiutė sunkiai serga... Alzheimeris – baisi liga. Tu esi įkalintas su žmogum, kuris serga. Valstybė kompensuoja 120 dienų slaugos ligoninėje, o kas toliau? O toliau sunkiai sergančią močiutę reikia pasiimti namo, išeiti iš darbo ir ją slaugyti...
Alzheimeriu serga vis daugiau žmonių. Ši liga skaudžiai paliečia visą šeimą. Dažnai vienas jos narys turi atsakyti darbo, socialinio gyvenimo, jau nekalbant apie patiriamą stresą ir neviltį dėl to, kad tavo artimasis nebebus toks, kaip anksčiau. Lietuvoje daugėja paslaugų žmonėms su negalia, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems Alzheimeriu ir jų šeimoms labai trūksta. Didžiajai daliai šeimų pagalba nėra prieinama...
Deja, šios ligos sustabdyti negalima, galima nebent tik sumažinti jos progresavimo tempą. Močiutė dirbo 45 metus, mokėjo mokesčius, o susirgus valstybė gali pasiūlyti tik 120 dienų slaugoje per metus? Absurdas! Žinoma, galima paguldyti į mokamą slaugos ligoninę, bet kainos – nuo 1500 eurų arba atskaičiuojama pensija ir kažkiek procentų nuo turimo turto... Jūs rimtai?
Taip, galima pasiimti ją slaugyti į namus, taip mes ir buvome padarę, bet mums reikalingos lašelinės ir kita medicininė pagalba... Į namus niekas važiuoti nenori. Manau, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į sunkiai sergančius senolius. Bet valstybė padėti ir pasirūpinti nenori... Labai liūdna. Dabar per radiją sako: „Tiek daug visko: ateina į namus, teikiama pagalba neįgaliesiems.“ Kokie gražūs žodžiai...“ – nusivylimo neslėpė skaitytoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai paaiškino visą slaugos gavimo tvarką ir dėl kokios dar papildomos pagalbos galėtų kreiptis šeima.
„Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Kai asmuo yra sveikatos priežiūros įstaigoje ir po to nori gauti socialines paslaugas, tos sveikatos priežiūros įstaigos socialinis darbuotojas gali tarpininkauti dėl galimybės jas gauti (perduoti asmens prašymą savivaldybei, nustatyti socialinių paslaugų poreikį ir pan.).
Šeimos nariams ir prižiūrimam artimajam gali būti suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais – specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, kai reikia su žmogumi su negalia saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt.
Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.
Šeimos nariai, gali kreiptis į savivaldybę ir gauti šias paslaugas:
Pagalbą į namus (asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan.) – teikiama iki 10 val. per savaitę.
Dienos socialinė globa ar integrali pagalba į namus. Dienos metu asmens namuose teikiama paslauga apimanti informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo, asmens higienos paslaugų organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitą reikalingą pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimą. Teikiant integralią pagalbą, užtikrinamos slaugos ir socialinės globos paslaugos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojami ir artimuosius prižiūrintys šeimos nariai – teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę.
Dienos socialinė globa įstaigoje (dienos centre) – nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę (darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, yra prižiūrimi). Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę globą.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa įstaigoje (globos namuose, grupinio gyvenimo namuose) – kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui, kuris bus prižiūrimas visą parą. Paslauga apima apgyvendinimą, maitinimą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą, dienos užimtumą, ugdymą ar kitokio laisvalaikio organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis, skalbiantis ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo nesavarankiškumo lygį.
Laikino atokvėpio paslauga – teikiama, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kurie namuose prižiūri, slaugo kartu gyvenančius negalią turinčius asmenis, derinti asmeninį gyvenimą ir negalią turinčio asmens priežiūrą, suteikiant jiems galimybę kompensuoti šeimos interesus ir poreikius, pailsėti nuo nuolatinės negalią turinčio asmens priežiūros, slaugos. Paslauga gali būti teikiama namuose ir įstaigoje iki 720 val. per metus.
Kai kreipiamasi į savivaldybę, kuri priima sprendimą skirti socialines paslaugas, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas (tam tikrą procentą nuo savo pajamų, priklausomai nuo paslaugos rūšies ir dažnumo), kitą dalį – savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Slaugos paslaugas asmenys taip pat gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Dėl jų reikia kreiptis į į šeimos gydytoją arba asmenį gydančią įstaigą“, – informavo SADM atstovai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų teigimu, šalia Alzheimerio ligos priežiūros pacientui dažnai reikalinga ir kita pagalba. Jeigu sergama tik Alzheimerio liga – specialistų teigimu, nuolatinės sveikatos slaugos pagalbos tai nereikalauja.
„Slaugos paslaugos yra teikiamos pacientams, kurių sveikatos būklė reikalauja nuolatinės sveikatos priežiūros specialistų priežiūros. Alzheimerio liga pati savaime nėra tokia būklė, kuri reikalauja nuolatinio gydytojo ar slaugytojo buvimo šalia. Tai yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kurią turėdamas pacientas gali toliau gyventi namų sąlygomis, tačiau tampa priklausomas nuo artimųjų. Jeigu artimieji neturi galimybės pasirūpinti Alzheimerio liga sergančiu pacientu ir užtikrinti jo kasdienių poreikių, jie gali kreiptis į savivaldybę dėl socialinės globos paslaugų.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai senyvo amžiaus žmogus šalia Alzheimerio ligos turi ir kitų ligų ar sveikatos sutrikimų. Jeigu šie sveikatos sutrikimai reikalauja intensyvios ir intervencinės slaugos (injekcijų, žaizdų perrišimų, stomų priežiūros ir kt.), sveikatos priežiūros sistema gali pasiūlyti tokias paslaugas:
stacionarines slaugos paslaugas, kurių 120 dienų per kalendorinius metus yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tam būtinas gydančio gydytojo siuntimas;
ambulatorines slaugos paslaugas namuose, kuriomis siekiama užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą ir prieinamumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, taip pat skatinant jo savirūpestį bei gerinant gyvenimo kokybę. Siuntimą ambulatorinės slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas“, – teigė SAM specialistai.