Lietuvoje sovietinis Moters dienos šešėlis ir didvyrės darbininkės kultas jau pasitraukęs. Šiandien, kartu su kitomis valstybėmis, švenčiame solidarumo, moteriškumo, lygių galimybių ir savirealizacijos dieną. Tačiau ar tikrai tos teisės lygios ir kodėl feminizmą keičia moteriškumo idėjos bei nauji judėjimai?
Kova už lygias teises dėl atlygio ir postų
Pasižvalgę aukštosiose mokyklose galime lengvai pastebėti, jog merginų yra daugiau nei vaikinų, tačiau vadovaujančius postus vis dar dažniau užima vyrai. Turbūt dauguma moterų pritartų, jog kolegos ir uždirba daugiau, nors atlieka tokį patį darbą. Žinoma, ne visur ir ne visada. Bet vis dar šios mintys sklando iš lūpų į lūpas.
Kita vertus, moterų vadovių ir aukštus valstybinius postus užimančiųjų procentas nuolat auga. Todėl daug metų trukusi kova duoda pozityvių rezultatų. Tačiau tam prireikė daug pastangų, kurios paliko savo ženklus: vieni jų - teigiami, kiti – kelia nerimą pačioms moterims.
Perfekcionizmo spąstuose arba „geros mergaitės“ sindromas
Turbūt dauguma moterų prisipažintų, jog patyrė arba vis dar patiria neracionalaus tobulumo siekimo poreikį. „Supermama“, „superdarbuotoja“, „superžmona“... Kartelės iškeltos labai aukštai ir vien dėl to, kad įrodytų savo vertę ir galimybes vyrų, tėvų bei kitų autoritetų akivaizdoje. Noras įrodyti, jog galime daugiau nei kolega vyras, išsunkia energiją, varžo kūrybiškumą ir neleidžia mėgautis veiklos procesu. Galvojama vien tik apie pasiekimus, kuriais norima lyg vėliavėle pamojuoti kitiems priešais nosis.
Dabar populiarus ir garsiai įvardinamas „geros mergaitės“ sindromas. Tėvai dažnai kartoja atžaloms: „būk gera mergaitė“, „geros mergaitės taip nesielgia, taip nekalba, taip negalvoja...“. Vaikas priima tai tiesiogiai suvokdamas, jog būti geru, tai būti ne savimi autentišku, o būti tokiu, kokiu palankiau kitiems. Taigi, reikia prisitaikyti, antraip bus sunku. Reikia stengtis daug ir kantriai, kad tapti tobulai gera. Taip mąstymas tampa perfekcionistinis blogąja prasme.
Moterys, patyrę nepakeliamą tobulumo siekimo kančią ir radę išsilaisvinimą, vis garsiau ir dažniau ima kalbėti konferencijose, rašo straipsnius, knygas ir ragina atkreipti visuomenės dėmesį.
Moters diena yra puikus laikas apmąstyti, jog esame gerbiamos ir mylimos vien todėl, kad esame moterys, merginos, mergaitės. Ir daugiau nieko nereikia. Esame tokia pati lygiateisė kūrybinė varomoji jėga kaip ir vyrai, tik mūsų prigimtis yra kitokia.
Moteriškos laimės beieškant
Atslūgus feminizmo bangai, išryškėjo naujas judėjimas – tikrojo moteriškumo paieškos. Nemažai moterų, pavargusių nuo vyriškų darbų ir visų keturių namų kampų laikymo, ima ieškoti naujojo laimės recepto ir nesėkmių priežasčių.
Daugybė lektorių, seminarų, organizacijų, skelbiančių apie tikrojo moteriškumo paslaptis, pasipylė kaip iš gausybės rago bei virto pelningu verslu. Žinoma, daugelis jų skelbia vertingas tiesas bei dalina teisingus patarimus, tačiau dalis informacijos, dėl skirtingų priežasčių, netampa sėkminga praktika.
Kad ir kaip ten būtų, akivaizdu, jog feminizmas nebuvo tikrasis laimės kelias ir ieškoma atsakymų kas daroma ne taip.
Laikai kardinaliai pasikeitė. Dauguma moterų dirba ir siekia karjeros aukštumų ne tik dėl ambicijų, bet dėl noro patirti savo galimybes, pasimėgauti kūrybine galia bei realizuoti savo svajones. Todėl natūralu, jog pristinga laiko laiko atlikti buitinius darbus namuose. Vienintelis taikos kelias šeimose yra veiklos pasiskirstymas.
Tačiau vienas esminis dalykas nesikeičia – yra dvi energijos: moteriška ir vyriška. Jos turi savo skirtingas išraiškas ir paskirtis, todėl didžiausios problemos kyla tuomet, kada yra menkinama priešinga lytis (energija).
„Dvasinis turizmas“ – dar vienas naujas judėjimas
Tokiu terminu lektoriai įvardina vaikštančius iš vieno saviugdos seminaro į kitą. Kaip žinome, dvasingumo seminarų pagrindiniai dalyviai yra moterys. Kodėl? Galima traktuoti įvairiai, tačiau akivaizdu, jog moterų pasaulyje nėra viskas taip gerai ir ieškoma būdų kaip padėti sau bei artimiesiems.
Atsivėrę plačios savirealizacijos galimybės ir teisė rinktis kokiu keliu eiti, įnešė šiokią tokią sumaištį. Tarsi stovėtume prie gausiai apkrauto prekystalio ir nežinotumėm ko mums iš tiesų reikia. Todėl prasidėjo savęs paieškos. Kas ta tikroji moteris? Ko ji iš tiesų nori ir ką gali? Filosofiniai klausimai persmelkė daugumos kasdienybę.
Deja, vieno universalaus recepto nėra. Tačiau, kad ir dėl ko kovotų ar ko ieškotų moterys – visuomet tai bus trokškimas būti laimingoms, mylinčioms, mylimoms, vertinamoms be jokių sąlygų.
Tarptautinės Moters dienos proga norisi visoms palinkėti gebėjimo išgirsti, priimti ir mylėti save besąlygiškai. Nors šios frazės skamba labai dažnai, tačiau sunkiai skinasi kelią į protus bei gyvenimo būdą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.