Aborto kriminalizavimas visada buvo ir bus tas „arkliukas“, kuris supriešina tiek palaikančius moters galimybę pasirinkti, tiek tuos, kurie negali suprasti tokio moters žingsnio ir nėštumo nutraukimą prilygina žmogžudystei. Tiek vienų, tiek kitų argumentus aš tikrai suprantu, ypač prisimenant, kad tam tikrais momentais dėl prasidėjusio persileidimo arba menstruacijų sėdėdavau ir kaukdavau (galima sakyti ir taip) ne savo balsu. Suprantu, kad nepatyrusieji to nesupras. Neduota kai kuriems empatija, ką čia ir bepadarysi?
Tačiau fanatiško prieštaravimo aborto priešininkų pusės taip pat negaliu suprasti. Iš jų pateikiamos argumentacijos susidaro toks įspūdis, kad nėščios moterys tiesiog būriais, eilėmis stumdosi prie klinikų, siekdamos nutraukti nėštumą. Tarsi tik padarius nėštumo testą, jos smegenis „apšviečia“ išganinga mintis apie abortą. Lyg toks sprendimas – saldainiuko išpakavimas iš popieriuko ir sukramtymas. Kaip galima ir kokiu būdu galima prisibelsti iki tokių žmonių sąmonės, kad taip nėra?
Pradžioje norėčiau apžvelgti tai kas norima įtvirtinti ir kas išties man kelia nerimą. Teikiamu įstatymo projektu (atkreipiu dėmesį, kad pirmas svarstymas jau įvyko) bandoma įtvirtinti, kad tik gydytojas ir tik klinikoje galima atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą. Lyg ir viskas gerai, niekas ir nenorėtų ginčytis ar bandyti atlikti tai pas kokią nors bobutę ant neaiškaus stalo, su neaiškiais prietaisais. Niekas iš mūsų nenori rizikuota savo sveikata, o juolab gyvybe. Prieštaravimų lyg ir nėra.
Bet iš esmės mane neramina kita šio įstatymo straipsnio dalis. Cituoju: „nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikata“ ir „yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų“, bei „nutraukti nėštumą <...> nustatytu atveju leidžiama, jeigu nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau nei 12 savaičių“. Skaitau ir negaliu patikėti. Ar kas nors iš balsuojančiųjų „UŽ“ susimąstė ties tuo, ką daryti moteriai, jeigu vėlesnioje nėštumo stadijoje yra nustatomi tikėtini vaisiaus apsigimimai?
Ką daryti tada, kai Motulė Gamta „papokštauja“ ir pasirodo, kad chromosomos susijungė ne taip, kaip turėjo susijungti? Ir tie balsavusieji „UŽ“ nubraukia bet kokią tikimybę legaliam medicininiam abortui, bei pasmerkia moterį – motiną neturėti pasirinkimo galimybės. Ar tie balsavusieji „UŽ“ prisiims vėliau atsakomybė už tokio gimusiojo vegatavimą? Ar jie sudarys tai moteriai būtinas sąlygas (kurių ir dabar, auginančioms su įvairiais apsigimimais, nėra ir nebus artimiausiame 20-metyje) išlaikyti tokius neįgaliuosius, kurie visą savo gyvenimą (kiek jiems bebūtų skirta būti šioje žemėje) negebės ir negalės.
Iš karto pasakysiu, kad gerbiu tų moterų sprendimą auginti sutrikusio intelekto vaikus, lenkiuosi prieš jų ryžtą ir pasiaukojimą. Bet ar aš galėčiau tam pasiryžti? Abejoju... Nežinau... Man be proto trūktų pasirinkimo galimybės, svarstymo ir sprendimo atsakomybės, kuri gultų ant mano ir mano vyro pečių, o ne būtų nulemtas kažkieno tai priimtu drastišku įstatymu. Šiuo įstatymu tokia galimybė yra nubraukiama, užbraukiama ir ištrinama. Jos paprasčiausiai nelieka, bent jau ne Lietuvoje.
Antrasis teiginys, kad nėštumą leidžiama nutraukti, kai yra pagrįsti įtarimai dėl jo nusikalstamos kilmės. Leiskite man paklausti, kodėl balsavusieji „UŽ“ prisiima sau teisę dar kartą išprievartauti tokiu būdu pastojusias moteris? Kodėl jie jas prievartauja laukti tyrimo, kuris dažniausiai užtrunka tikrai ne 3 ar 4 mėnesius? Kodėl balsavusieji „UŽ“ prievartauja moterį, pastojusią ne savo noru, kreiptis su prašymu į tyrimą kuruojantį pareigūną, kad jis išduotų pažymą, jog moteris pastojo po prievartos akto?
Kas atlygins moteriai tą psichologinę žalą, kai ją dar kartą prievartaus pareigūnas, o po to ir gydytojas? Net ne pareigūnas, o turiu konstatuoti, prokuroras... Pasakykite man, per kiek laiko prokuroras teiksis konstatuoti ir išduoti pažymą apie prievartą? Ar kas nors iš balsavusiųjų „UŽ“ žino, kaip vyksta tokių bylų tyrimas? Turime ne vieną nuskambėjusią bylą, kada moteris pažeminama, išniekinama tų pačių pareigūnų ir niekas jai nepadeda, nebent kitos tai patyrusios aukos.
Matyt Lietuvoje moteris nėra laikoma žmogumi, ji neturi teisės disponuoti savo kūnų ir priimti savo sprendimus. Tikėtina, kad pasisakantys „UŽ“ savo fantazijose piešia kažkokius iškreiptus vaizdus, kuriuose moteris tiesiog patiria malonumą nusprendusi nutraukti nėštumą. Matyt mus supa vien sąžiningi, atsakingi ir subrendę vyrai, kurie vaiko auginimo, išlaikymo, auklėjimo, ugdymo naštą dalinasi su moterimi, kurie tiesiog veržiasi pasidalinti šiomis pareigomis su savo vaiko motina.
Ir nėra tokių vyrų, kuriems pasakius, kad laukiuosi nespjaus į veidą žodžių: „darykis abortą, tai tavo problema“, „ne mano reikalas“, „susitvarkyk pati“ ir t.t. Ir Lietuvoje nėra šeimų, kuriose vyras nepakelia rankos prieš motiną, jos neprievartauja, nežagina ir kitaip prieš ją nesmurtauja. Kada balsuojantys „UŽ“ suvoks, kad moteris visada norės ir gimdys vaikus, kai ji jausis saugi, rami, kai žinos, kad jos būsimo vaiko tėvas ją palaikys jos sprendime, kada nereikės bėgioti iš namų, siekiant apsisaugoti nuo mėlynių ar kitokios formos smurto, kada ji žinos, kad Dievas tikrai duos duonos, jeigu namuose atsiras dar viena burna.
Tačiau kam aš visą tai rašau... Šiuo metu, tikėtina, kažkurioje moterų konsultacijoje sėdi mergina, kuri nedrąsiai prašo gydytojo nutraukti nėštumą. Ir tikiuosi, kad gydytojas tikrai supratingas, geras, atjaučiantis. Jis sugebės išsiaiškinti priežastis, kodėl mergina nori nutraukti nėštumą, sugebės paaiškinti ir perkalbėti. Arba bent jau suprasti tikruosius motyvus. Ir nepasmerkti, nes visi mes esame nuodėmingi priimdami vienus ar kitus sprendimus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!