Su ta pažįstama ir jos vyru jau daug metų nebesu kontakte, todėl nesijaudinu ir pasakodama. O kažkam, manau, bus naudinga. Vyrai, būkite atidūs net smulkmenoms.
Žodžiu, toji pažįstama turėjo labai fainą vyrą. Jis buvo protingas, rimtas žmogus, rūpinosi šeimos gerove finansiškai, todėl daug dirbo. O pažįstama tokia truputį priešingybė – mažiau interesų, mažiau, iš šono žiūrint, ir proto, tokia labai „le le le“, linksmybių mėgėja.
Ir ją, aišku, užkniso, kad vyras dirba, ir dirba. Turėjo visokių draugių, nueidavo į klubą ar kitur, susirado ir draugą...
Tada nustojo ėsti vyrą, pradėjo džiaugtis meilužio draugija. O tas, matomai, aistringas žmogus, kartą taip įsikarščiavo, kad suplėšė jai kelnaites.
Čia jau galiu tik įsivaizduoti, kas kaip buvo, nes po didžiojo sudegimo man tai pasakojo pažįstama. Sakė, kad tuo metu net nesureikšmino sudraskytų kelnaičių, nes viską valdė adrenalinas. Slaptas pasimatymas, skuba ir taip toliau...
O kai grįžo namo – buvo jau vakaras. Ji pradėjo persirenginėti į dušą, buvo neužsidariusi durų, o po kelių minučių vyras pastebėjo sudriskusias kelnaites.
„Pala, pala...“ – sako. Taip viskas ir paaiškėjo.
Aš suprantu, kodėl pagauti nusikaltimo vietoje žmonės pradeda atsiprašinėti ir teisintis. Nes pajunta, kad sugriuvo ir jų gyvenimas. Pažįstama po to ne vieną savaitę vaikščiojo pajuodusi, baigėsi ir romanas, ir adrenalinas. Ir santuoka. O dėl ko?
Taigi, kad dėl visiško nieko, noro prasiskaidrinti dieną. Šiaip tikiu, kad tam vyrui net į gerą viskas išėjo – gal dabar rado žmogų, kuris jo pastangas ir rimtumą vertina. Bet suplyšusios kelnaitės – visai juokinga detalė, į kurią patikliems vyras patarčiau visgi atkreipti dėmesį.