Ankstyvojo kapitalizmo laikais ieškoti klientų į komandiruotes Balkanų šalyse arba Rusijoje vykdavo tėtis. Rizikų aiškinti nereikia.
Atsitikus ČP (atsiprašau, gimtąja kalba nerandu atitikmens) per naktį darbe budėti likdavo tėtis.
Pasitaikius progai ir reikalui prie darbdavio prisidėti pinigais ir tapti partneriu sutiko tėtis. „Sudegė”. Sveikatos nepridėjo.
Universitetuose daugiau moterų. Įsiskaitykit. Gal jos smalsesnės, gal jos imlesnės, o gal tiesiog atsargesnės ir nori turėti daugiau diplomų, neva tai kažką garantuos. Bet rinka moka ne už tai.
Sergant vaikams laisvadienį ima mama.
Jei jau skaičiuojam „žirkles” , tai kiek įvertinsime neišlaikiusius nervų ir nusižudžiusius vyrus? Reikėtų jiems priskaičiuoti kažkokias neigiamas pajamas, ar ne?
O jei lįstume į skirtingų darbų „mišką” – medžių dar daugiau. Kiek vyrų ir moterų – statybininkų? Tolimųjų reisų vairuotojų? Laivo kapitonų? Finansininkų (fiziškai santykinai nesunku, bet atsakomybė nežmogiška)? O kiek šiltai dirbančių po stogu?
Tik noriu pasakyti, kad aš nemokamų atlyginimų žirklių nematau. Vyrai už statistiškai didesnį atlyginimą sumoka sveikata, praleistomis progomis matyti vaikus ir namus, tiesiog atšiauriomis darbo sąlygomis.
Bet juk kiekvienas laisvas rinktis. Ar tos laisvės nėra?
P.S. Taip, aš vyras.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ar pritariate autoriaus mintims? O gal kaip tik manote, kad moterys prisiima vykdyti daugiau pareigų? Rašykite savo mintis ir įspūdžius el. p. pilieciai@delfi.lt