Kol surinko žmones ir lagaminus, malėmės po Londoną iki 1 val. nakties. Kai išvažiavome jau kelto link, visi buvome susinervinę ir pavargę, o dar mikroautobuse buvo sulūžusios sėdynės, kurių atlošai vos laikėsi, saugos diržų jokių, lagaminai rėmėsi į pakaušius. Jaučiau iškart, kad tai geruoju nesibaigs, kai pamačiau, jog įsėdo kitas vairuotojas ir pamačiau, kaip jis vairuoja, o anas vairuotojas pradėjo gerti alų. O juk jie paskui turėjo apsikeisti.
Trūko kantrybė ir dingo noras toliau važiuoti. Doveryje išlipau ir pasakiau, kad toliau nebevažiuosiu. Neįsivaizduojate, kokie keiksmai prasidėjo, kad jam dabar liko viena vieta ir iš kur jis dabar 3 val. nakties paims kita keleivį i mano vietą... Visa laimė, kad buvau tik su viena rankine, be bagažo ir į priekį nemokėjau pinigų, nes buvo suderėta, kad sumokėsiu tik Lietuvoje.
Žodžiu, pasiunčiau juos toli su tokiu vairavimu, kadangi tikrai nenorėjau rizikuoti savo gyvybe. Daugiau niekada jokiais mikriukais nebevažiuosiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.