Norėčiau paminėti kelias citatas iš straipsnio: „Save vadinančios žiūrimiausiomis televizijos, siekdamos didesnių reitingų, savo laidomis daro žalą auklėjimui. Juk švietėjiškų laidų beveik nėra. Nuolat rodomos tos pačios vadinamos „įžymybės“, nagrinėjamas jų gyvenimas. Jų skyrybos, jų vedybos ar šiaip suėjimai n kartų. Vargu ar šių „įžymybių“ moraliniu veidu, dorovę reiktų žavėtis. Žodis „seksualumas“ jau rėžia ausį, o kur mergaitės skaistumas, padorumas? Atrodo, kad tai jau atgyvena, senų bobučių išmonė. Brukami menkaverčiai pokalbiai. Tokioje atmosferoje auklėjamas mūsų jaunimas.”
Pirmiausia, norėčiau pastebėti, kad, regis, televizijos laidų argumentas yra mažai ko vertas. Remdamasi savo asmenine jauno universitete studijuojančio žmogaus patirtimi galiu pasakyti, kad iš bent 50 savo pažįstamų žmonių rato nesu girdėjusi, kad kas būtų nusipirkęs televizorių ar šiaip jį žiūrėtų pramoginiais tikslais, pati televizoriaus neturiu jau apie 7-erius metus ir niekada nežiūrėjau paskalas aptarinėjančių ar, anot autorės, amoralių laidų.
Drįsčiau teigti, kad tokia kritikuojama televizija yra skirta ne kam kitam, o vyresnio amžiaus žmonėms, kurie patys renkasi ją žiūrėti po darbo ir taip kelia laidų reitingus. Tačiau nepamirškime, kad tai tik mano asmeninė patirtis, ji nesiremia jokiais tyrimais.
Būtent dėl to man sunku patikėti, kad ji galėtų daryti įtaką jaunimui, čia gal vertėtų kalbėti apie socialinių medijų daromą žalą t. y. „Instagram“, „Facebook“ ir t.t. Tai dar aptarsiu paskui. Užkliuvo ir komentaras „mergaitės skaistumas ir padorumas“, o berniuko? Taip pat juokinga, kad dar vis bijome žodžio seksualumas, juk tai nekoks naujas XXI a. išradimas, o tai, kas būdinga žmogui iš prigimties. Tuo labiau prisiminkime, kad kas vienam atrodo seksualu, tarkime, moterys su trumpomis suknelėmis ir aukštakulniais, kitam nesukelia tiek emocijų, kiek nekaltumo ir skaistumo įvaizdis mergaitėje, kad jau apie tai prabilote. Matote, kaip viską galime apsukti?
Akivaizdu ir tai, kad keičiantis kartoms, filosofijai, politikai keičiasi ir dorovės ar moralės samprata. Tad taip, vadinti senas dorovines normas „bobučių išmone“ yra visai teisinga. Žinoma, aš pati būdama jauna moterimi visai nesutinku su moterų objektyvizavimu tariamame „vyrų“ pasaulyje, tačiau taip pat nesutinku ir su joms primetamu nekaltybės, atseit tik joms derančios dorovės šydu. Visi vaikai, tiek mergaitės, tiek berniukai, turėtų būti asocijuojami su padorumu ir nekaltumu, juk jie vaikai, o tai, ką jie leisdami laiką su tėvais pamato televizoriuje yra vyresnės kartos kaltė, nepamirškime ir to, kad tokias laidas prodiusuoja kur kas vyresni, patyrę specialistai.
Man augant tėvai niekada nežiūrėjo tokių laidų, o ir jas pamatę, dažnai šaipydavosi iš šių paikumo, todėl ir aš pati niekada nelaikiau „žvaigždučių“ pavyzdžiu. Niekas apie jas nekalbėjo mokykloje teigiamai: visiems arba nerūpėjo, arba tai tebuvo smagi tema pasišaipyti iš nesąmonių, rodomų per televiziją, niekas nesekė jų pavyzdžiais, tad kaip jau minėjau jūsų minima televizijos įtaka man nesuvokiama kaip galimas argumentas.
„Nuolatos kalbama apie priekabiavimus, išprievartavimus (pagrįstus ar ne). Taip, visais laikais tokių niekšybių pasitaikydavo ir dabar jų netrūksta, bet didžiausia problema slypi auklėjime šeimose, mokyklose, žiniasklaidoje. Besaikis internetas daro didžiulę žalą. Jaunimas nori viską greit patirti: rūkyti, svaigintis, mylėtis ir t. t. Mano laikais 12 metų mergaitė dar supratimo neturėjo apie lytinį gyvenimą, o dabar gimdo. Mūsų tėvai visai kitaip mus auklėjo.
Pagrindinis dalykas buvo mergaitės skaistybė, dorovė, pagarba vyresniems. Gerai tai ar blogai? Sutinku, kad laikai keičiasi, informacija visais kanalais pasiekia mūsų vaikus. Reikia apie viską anksčiau kalbėti su jaunimu, kuris greičiau bręsta.”
Tikra tiesa, tokių niekšybių pasitaikydavo visais laikais, tik gal seniau jos buvo mažiau viešinamos, tačiau kaip tai susiję su švietimu, auklėjimu? Juk dažniausiai aptariamos bylos kalba apie suaugusius, net vyresnio amžiaus žmones, kurie netinkamai elgėsi su jaunesniais, net gi vaikais, tai labiau jūsų kartos žmonės, klystu? Tai kurgi dingo jų minimas buvęs geras auklėjimas, kaip teigia autorė?
Kažkada buvo cenzūruojama spauda, draugijos, neva darančios žalą jaunajai kartai, nejaugi siūlote cenzūruoti, mažinti prieigą prie interneto? Puiku, gyvenkime kaip Šiaurės Korėjoje. Juokai juokais, tačiau Lietuva, kaip dažnai skundžiasi ne vienas, ir taip atrodo pakankamai atsilikusi, juk, jei jau lygiuojamės į kitas pažengusias šalis, turime suvokti ir globalizacijos, technologijų ir tų pačių „Instagram” ar „Facebook“ keliamus iššūkius ir bandyti su jais susidoroti, o ne pasipiktinus grįžti atgal, nes seniau mat buvo geriau. Manau, tai tik jūsų nostalgija praeičiai.
Jaunimas visada norėjo viską patirti greitai, jaunimas visada buvo ir bus jaunas, argi negirdėjote patrakusių močiučių ir senelių istorijų, kurios toli gražu nebuvo doros? Tik, regis, seniau visi tuokėsi dar jaunesni, bijodami ką pasakys kiti, taip pat vaikai gimdė vaikus tik tai darė susituokę. Tai, kad 12 metų mergaitė nežinojo nieko apie tai iš kur atsiranda vaikai tebuvo žmonių tamsumas ir gėda kalbėti apie neva gėdingus dalykus, tam dabar yra biologijos pamokos.
Jos tik turėtų paskatinti jauną žmogų priimti tinkamus sprendimus ir atsakingai elgtis. Taip pat, kaip buvo minėta iš pradžių, nereikia lyginti mažų, kažkada buvusių bendruomenių, to kaip kažkada kažkas buvo Lietuvoje, ir pasaulį veikiančios globalizacijos. Kaip rašė pati autorė: dabar vaikai bręsta greičiau.
Ir galiausiai, visiškai sutinku su autore, kad pagarba vyresniam, išsilavinimas, kultūringumas yra svarbus dalykas jaunam žmogui, bet kodėl autorė kalba tik apie mergaites ir dar kažkodėl jas visas bando pakišti po skaistumo šydu? Jei kalbame apie jums taip svarbią dorovę, kalbėkime ir apie jūsų sūnus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.