Teko apsilankyti viename prekybos centre, pradejau vizitą nuo sportinių prekių parduotuvės.
Apžiūrėjau, kaip tyčia, kuo prekiauja – sportines kelnes, ir jau ten parduotuvės apsauginis kreivai žiūrėjo, jog esu su kepure, lengva striuke ir kuprine (rašant pagalvojau, kad gal visgi gražūs sportiniai bateliai užkliuvo).
Nustebęs, jog kainos parduotuvėje neprilygsta Anglijos parduotuvei, nuėjau į ten taip pat įsikūrusią maisto prekių parduotuvę, pagalvojau, gal ten bus kas nors pigiau. Nuėjau ir pakankamai greit apsisukau, nes drabužių skyrius praktiškai skirtas vaikams, o tokiu tikrai nesijaučiu.
Praeidamas pro savo problemom užimtą kasininkę pradėjau visgi jaustis kaip vagis, nes parduotuvėje neįprasta išeiti tuščiomis, bet tai asmeniška, todėl susitvarkęs su savo pojūčiais, pasukau stotelės link.
Einant mašinų aikštele kažkas griebė už peties ir nusišypsojęs atsisukau galvodamas apie nieką kitą, bet kokį nors pažįstamą, visgi tą pačią akimirką abstulbau, nes stovėjo du orą gaudantys, kaip supratau, prekybos centro apsaugos darbuotojai (tikrai nedaugžodžiavo).
Vienas iš jų paaiškino, kad nori sužinoti, kas mano kuprinėje. Atsakiau, kad nelabai aišku už ką ir tik policija galėtų mane priversti.
Na, atsikirto, kad įveliant policiją reiktų sugaišti dvi valandas. Gaila pasidarė savo, ne apsauginių laiko, nors visgi ir buvo įvelta klaida, kadangi be faktinių įrodymų jie sulaikyti manęs tikrai negalėjo, et, reikėjo tiesiog nueiti savu keliu.
Apsaugos darbuotojui leidau suprasti, jog įsižeidžiau palaikytas vagimi ir atidariau kuprinę, kad abiems ramiau būtų.
Istorijos pabaigoj net neatsiprašė, tik „sutiko“, kad nieko neišsinešiau, o aš likau su negera mintimi galvoje, jog kiekvienas yra potencialus įtariamasis, jeigu nėra nieko parduotuvėje nenusipirkęs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!