Šios vasaros pradžioje norėjau nusipirkti basutes. Žinote, kaip veikia reklama – užteko kelis kartus paminėti tą norą, kalbantis su drauge, ir telefonas jį užfiksavo. Feisbuke pradėjo kasdien kristi reklamos su basutėmis.
Paspaudžiau ant vienos parduotuvės puslapio, kai peržiūrėjau – patiko. Sudomino tai, kad puslapis ir pati parduotuvė buvo lietuviški. Maniau, kad tai kokie vietiniai gamintojai, be to, kai siunčia iš Lietuvos, siunta ateina per kelias dienas, o basučių reikėjo greitai. Pradėjau rinktis.
Vienos itin patiko, nes buvo parašyta, kad jos – ortopedinės, o turiu problemų su pėdų kauliukais. Truputį nustebau, kad ortopedinės basutės kainavo tik 40 eurų (paprastai be 100 jų nerasi), bet tai tikrai neatrodė kaip minusas. Užsisakiau ir ėmiau džiugiai laukti, kol po dienos kitos gausiu basutes. Orai vis labiau šilo.
Bet po dienos gavau laišką, kad siunta mane pasieks per 14 dienų. Kaip, kodėl? Buvo ir siuntos numeris – nutariau patikrinti siuntos kelią, kodėl ji čia tiek laiko eis.
Įvedus numerį į siuntų paiešką paaiškėjo, kad mano basutės išsiųstos iš… Kinijos. Pala, ką?..
Papasakojau savo vaikinui, pasakiau nebesuprantanti, kaip tas lietuviškas puslapis veikia. Jis paprašė atsiųsti jam tų basučių nuotrauką iš puslapio, kuriame pirkau. Taip ir padariau. Vaikinas nuotrauką įkopijavo į gūglo vaizdų paiešką ir pirmi penki rezultatai buvo… „Aliexpress“ parduotuvės.
Pasirodo, nieko jos ten ne ortopedinės, o ir originali kaina – vos 14 eurų. Jeigu jau būčiau norėjusi užsisakyti iš Kinijos, maždaug per dvi savaites siunta mane ir būtų pasiekusi. Už savo kvailumą permokėjau 26 eurais.
Kadangi basučių vis tiek reikėjo „ant dienų“, nusipirkau gyvai, viename Laisvės alėjoje esančių butikų. Gavusi tas kiniškas planavau grąžinti.
Bet! Kai jos pagaliau atėjo, buvo siųstos tiesiai iš Kinijos – nestabtelėjo lietuviško pardavėjo paštomate. Taigi, nebuvo jokio adreso, kuriuo galėčiau grąžinti. Dar geriau – jos buvo be etiketės ir susuktos į celofaną. Taip aš likau su dviem porom basučių – viena gera ir viena… „Aliexpress“.
Visada tikrinkite nepažįstamą parduotuvę per gūglo vaizdus. Kad neapsišautumėte kaip aš. Kartais geriau sumokėti daugiau, bet gyvai nusipirkti tikrą daiktą, negu ieškoti pigesnių variantų ir gauti, atsiprašant, šūdą. Sėkmės!