Į kai kuriuos patarimus įsiklausau ir pritaikau juos sau, kiti dar sunkiai pasiekiami, o kiti kelia šypseną, bet beveik visi veda prie ekologiškesnių sprendimų. Manau, jie gali būti aktualūs ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.
Norvegija yra kontraversiška valstybė, nes pati yra naftos gavėja, tačiau skatina elektromobilių naudojimą. Keliai šalyje yra apjuosti apmokęstinimo užkardomis, todėl man važiuojant iš atokesnės vietos į miestą tenka kirsti net dvi tokias juostas, o sąskaitą gaunu elektroniniu paštu.
Taip valstybė skatina mažiau važinėti, apsipirkti internetu arba pirkti elektrinį automobilį. Mat važiuojant elektromobiliu nereikėtų mokėti kelių mokesčio. Negana to, tokį automobilį galima būtų įkrauti nemokamose krovimo stotelėse prie parduotuvių arba darbe. Taip būtų galima sutaupyti daug pinigų, kuriuos dabar išleidžiu benzinui.
Šioje vietoje dar nepasivijau švarių automobilių vartotojų, bet tikrai norėčiau tai greitu metu padaryti.
Kalbant apie dažniausiai vartojamą prekę – maistą – tikriausiai visi žino, kad Skandinavija nėra restoranų kraštas, o nešiotis savo dėžutę su maistu čia yra taip įprasta, kaip pasiimti rankšluostį į pliažą.
Norvegijos taupymo guru Lise Vermelid Kristofferesen, iš prigimties labai taupi moteris, rašo tinklaraštį ir kalba tinklalaidėje „Pengesnakk“ (norv. Pokalbiai apie pinigus).
Ji liepia išeinant iš namų su savimi visada pasiimti buteliuką vandens, kad nereiktų jo pirkti parduotuvėse, o į kelionę įsimesti ne tik dėžutę su maistu, bet ir visokių užkandžių, tokių kaip morkos, riešutai, obuoliai ar šokoladas, nes benzino kolonėlių parduotuvėse ir kioskuose viskas kainuoja dvigubai brangiau.
Dar išeinant iš namų ji pataria pasiimti maišelį, į kurį būtų galima surinkti gamtoje ir pakelėse išmestus plastikinius butelius. Juk tai pinigai už dyką. Taip ir gamta tampa švaresnė, ir sumažėja išlaidos už maistą.
Kartais maišelį pamirštu pasiimti, bet keletą kartų jau esu tai dariusi, todėl patyriau, kad sistema veikia. Tik nežinia, ar dabar visi ryžtųsi paimti buteliuką numestą prie kelio. Aš dar vis surizikuoju.
Klausydama jos patarimų išgirdau ir neįprastų, kurių dar nesiryžtu pritaikyti. Vienas tokių yra, pavyzdžiui, nepirkti popierinių virtuvės rankšluosčių, o susikarpyti seną paklodę arba vartoti šluostes. Darbar ieškau tinkamos paklodės.
Šių metų vasario mėnesį instagrame Lise buvo paskelbusi užšaldytu vasariu ar ekstremalaus tapymo mėnesiu, kurio metu ji nepirko ko nebuvo būtina.
Po mėnesio ji teigė, jog buvo kiek nusivylusi rezultatu, nes maistui suvartojo tiek pat kiek ir kitais mėnesiais. Per mėnesį ji atsisakė tik dviejų pirkinių, kurių suma buvo apie 100 eurų.
Tačiau komentaruose pasidžiaugė, kad paskatino daugelį savo sekėjų „užšaldyti mėnesį“ ir sunaudoti šaldiklio bei spintelių maisto atsargas ir sutaupyti.
Kirpyklos Norvegijoje taip pat yra labai brangios, todėl ši milijonierė kartą pasidalino, kad plaukus jai pakirpo kaimynė. Aš, kalbant apie plaukus, prieš keletą metų prisijungiau prie pasaulinio „Silver sisters“ judėjimo ir nustojau dažyti žilus plaukus.
Nors sidabrinių sesių idėja mane pasiekė iš kitos Atlanto pusės, Norvegijoje buvo lengva šį projektą įgyvendinti, nes žmonės čia yra tolerantiški išvaizdai ir nėra linkę patarinėti. Nedažyti plaukų, mano manymu, sveika ir kūnui, ir aplinkai, nes plaukų dažuose yra nemažai chemijos, o ir kainuoja jie nemažai.
Nedaugelis supranta pasirinkimą nedažyti žilų plaukų, o kritiškų komentarų gaunu daugiau iš kai kurių moterų nei vyrų. Laimei, tiek pat daug nepaprasto žavumo moterų, menininkių, rašytojų ir verslininkių skatina ir palaiko viena kitą šioje kelionėje socialiniuose tinkluose, todėl atsiauginti natūralius plaukus yra įmanoma ir labai smagu.
Manau, gyvename labai įdomiu laikotarpiu, kai vienas kito pasiklausę galime daug ką išbandyti, pritaikyti savo gyvenime ir padaryti jį švaresniu bei modernesniu.
Taupymo motyvatorės Lisos pavyzdys rodo, kad nors daugelis patarimų yra toli nuo glamūrinio gyvenimo būdo, tačiau gali prie jo privesti, nes Lisa, taupydama fonde, kontroliuodama savo vartojimą, pakeldama šiukšlę, pasiimdama buteliuką su vandeniu ir vairuodama elektrinį automobilį ne tik švarina savo aplinką, bet jau sukaupė milijoną ir ketina išeiti į pensiją 45 metų amžiaus. Tikrai įspūdinga.
Šis pasakojimas dalyvauja NESTE konkurse „Mano ekologinis sprendimas“. Papasakokite arba parodykite, kaip pakeitėte savo buitį – laišką siųskite adresu pilieciai@delfi.lt ir laimėkite 200 eurų SPA čekį.