Tačiau juk kai kurie ir nori skandalų, o kai juos gauna, tuomet jau būna nepatenkinti. Visada galima rasti kompromisą: mes taip pat esame sukalbami ir nebūtina imtis (...) drastiškų priemonių, nes ir žurnalistai nori užsidirbti pinigų šeimai, sau, pramogoms kaip ir jūs.
Manau, kad būti žurnalistu nėra lengva. Esu pradedanti ir jau tai patyrusi (...). Kad viską suspėtum, reikia mokėti planuoti savo laiką savaitę į priekį, numatyti smulkiausius nesklandumus. Imu suprasti, kokie pavojai, skandalai ar panašūs dalykai gali manęs laukti. Reikia būti įžvalgiu ir mokėti nepažeisti asmeninių santykių, nesutapatinti jų su darbu.
Gal kitiems to darbo „neragavusiems“ žmonėms atrodys, jog rašyti straipsnius imti interviu tėra vieni juokai, tačiau pabandžius taip neatrodo. Turi žvelgti į ateitį, numatyti visas situacijas į priekį visu šimtu procentų, būti be galo atsargus ir sumanus. Tuomet žurnalistu būti taps (ne)rizikinga. Kai gerai išmanai viską, esi įžvalgus, tuomet jau tikrai esi apsaugotas nuo pavojų.
(...) Manau, kad požiūris į žurnalistus yra labai senamadiškas, nėra jie „žvėrys“, yra tokie pat žmonės kaip ir bet kurie kiti. Turime savo tikslų, kurių siekiame. Gyvenimas moko mūsų pačių klaidomis, tada žmogus vertina ir pasimoko.
Manau, kad išgirdus žodį „žurnalistas“ daug kam jau vien tai sukelia isteriją - „ar aš gerai atrodau“, „dabar mane tokią pamatys žurnalistai“, „jau tuoj bus skandalas“. Galime būti gerais jūsų draugais - ne dėl naudos, kaip manoma. Kai kurie mėgsta rizikuoti savo kailiu ir dėl gero reportažo, straipsnio, interviu padarys bet ką, galbūt net sakys netiesą (...).
Aš nesu tokia ir manau, kad man rizika negresia, stengiuosi sakyti tiesą, agituoti tik savo nuomonę, būti aktyvi bei mokytis to, kas naudinga, visada priimti patarimus ,kurie man yra naudingi, būti komunikabilia su visais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!