O aš kritikuoju, nes girti paprasčiausiai nėra už ką. Žinoma, diplomatiškai kliedėti apie skaitymo populiarinimą galėčiau, bet tai smarkiai prasilenktu su realybe, nes šis renginys buvo skirtas jau skaitantiems.
Mane nemaloniai nustebino atsainus leidyklų požiūris į jų nuolatinius skaitytojus – nė viena nė nebandė išsiskirti ar pateikti kokią didesnio dėmesio vertą naujieną, veikiau priešingai - ant stalų gulėjo tos pačios knygos, kurias buvo tikimasi iškišti už įprastą kainą naiviam, euforijos apimtam festivalio lankytojui.
Nuvylė ir atvira diskusija, gražiai pavadinta „Literatūros kritika „pjaro“ ir „švogerių“ krašte“, kurios teko klausytis: čia veik nepasigirdo nė viena kritiška gaida, o ir į diskusiją nebuvo panašu, daugiau draugų pašnekesys prie picos ir alaus bokalo.
Bet nepagarba skaitytojui ar klausytojui irgi tapo gana madinga, ir, deja, kiekvieną sezoną ši tendencija tik stiprėja. Juk jei už mandagumą nemoka, kam jį veltui dalinti? Juk smagiau riebiai skelti: „atvirai, šnekant man nusišikt, skaitot jūs mane ar ne“, atsakinėjant į klausimą, kaip tai padarė M. Plečkaitis.
Šis renginys labai priminė greito maisto restoraną – ateini, prisiryji pseudo kultūros, kiek lenda, ir eini į visas keturias puses. Dar gerai, jei išeidamas išsineši knygų ir leidi leidykloms bent truputį pratuštinti sandėlius – juk ten tiek šlamšto, jog ne tik knygų mugei, bet ir visokiems renginukams keliems metams į priekį užteks.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!