Paaiškino, kodėl brandūs vyrai renkasi jaunesnes: jie bijo bendraamžių dėl kelių priežasčių

Kodėl vyrai renkasi jaunesnes partneres? Šiaip ta tema nuvalkiota iki koktumo. Pasakysiu tiesiai šviesiai: jei vyras niekada nėra radęs su moterimi dvasinio ryšio laiko ją kvaila vištele ir juos sieja tik seksas – tada tegu renkasi jauną kūnelį ir būna pasiruošęs susimokėti už „meilę“: stirnos akis, nuostabą dėl nukritusios žvaigždės, eiklę jojikę ir kitus privalumus, su kuriais galima pavergti visus testosteroninius besmegenius, nors jie gali būti ir Nobelio premijos laureatai, ir paprasti darbininkai, bet vienam aspekte daugelis iš jų yra primityvai.

Tai vyrai, kurie mąsto, kurie jaučia, kurie nori būti įvertinti, kurie turi sielos žaizdų, kurie jaučia egzistencinį nerimą, nes gyvenimas sukasi į antrąją pusę...

Daugelis tokių vyrų tiesiog bijo bendraamžių, nes tos juos mato kiaurai – su visais kompleksais ir demonais. Daugelis tokių vyrų tiesiog tingi, nes kad pradėtum flirtą su bendraamže, turi parodyti savo gyvenimo patirtį ir lankstų protą – tai atsispindi kalboje ir humore. Ir nieko čia nesuvaidinsi, nepadės ir geras automobilis...

Anksčiau aš galvodavau, kad moterys greičiau sensta, bet dabar matau, kad daugelis keturiasdešimtmečių seniai palūžę, užgesusiomis akimis, o moterys dar dega. Vyrai skundžiasi, kad bendraamžių nestebina Turkijos ar Tailando viešbučiai. O kodėl turėtų stebinti? Ji daug gyvenime matė ir stebina ją koks nors konjako rūsys Prancūzijoje, arbatos gėrimas po kašmyro antklode kokioje nekūrenamoje Škotijos pilyje. Bendraamžė moteris nejaus orgazmo su vyru, kuris jos neužkabino emociškai, jai nebeįdomu nei ilgis, nei trukmė. Jai įdomu, ar yra geismas, ar vyras moka pasakoti kokią savo vidinę sielos istoriją sueities metu... Galima būtų daug rašyti, bet turiu draugą, kuris paliko savo žmoną su vaikais, kadangi keturiasdešimties sutiko gaivią dvidešimtmetę ir dar du vaikai...

Dabar, keturiasdešimt aštuonerių, susirado penkiasdešimtmetę, kurią iš karto vedė ir kaip jis sako: „Aš vis dėlto ją radau po ilgų gyvenimo kelionių, žmogų, su kuriuo galiu kalbėtis mintimis...“ Ir dar – vis tik mes, vyrai ir moterys, labai skirtingi. Aš niekada nesupratau, ką vyras gali veikti su jauna moterimi be... Visada turiu pasisekimą tarp jaunų vyrų, bet jie man neegzistuoja, ar jie, esantys gyvenimo saulėtekyje, įgalūs suprasti mane, įžengusią į gyvenimo saulėlydį...

Bet daug žmoniu giliai nekapsto, ypač vyrų, kad svarbu geras seksas, nors vis tiek nerimas ėda ir neapleidžia gyvenime jausmas, kad kažko trūksta...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.