Visa savaitė buvo blogis. Tą savaitę pažymiai buvo tragiški. Nors ir stengiausi kažką išmokti, viskas ėjosi blogai. Susipykau su paauglystės meile. Susipykau su tėvais. Susipykau su broliu. Visas blogis susidėjo į vieną nelemtą savaitę. Atrodė, jog niekas man negalės padėti, niekas manęs nesupranta ir nenori girdėti.
Tuomet pagalvojau, dabar jau viskas. Padariau blogiausią įmanomą dalyką.
Laimė, mane spėjo išgelbėti. Kitą rytą atsibudau jau ligoninėje. Atvažiavo tėvai, žinoma, paklausė, kodėl taip padariau. Bet aš atsakymo neturėjau. Tiesiog tuomet, kai maniau, jau viskas, viskas atrodė prarasta. Atėjusi daktarė pasakė, kad ši kvailystė atsilieps mano ateityje.
Kartoju, paauglystė sunkus metas. Visiems norisi sakyti „ne, nedarysiu, nenoriu“. Atsikirtinėti į kiekvieną tėvų žodį. Nors ir žinau paauglių, kuriems paauglystės metas nebuvo sunkus. Jie kruopščiai mokėsi ir stengėsi gauti pačius geriausius įvertinimus, o laisvalaikiu skaitė knygas, švietėsi. Bet tai nebuvo mano atvejis.
Buvau turbūt pati didžiausia maištautoja prieš mokytojus, tėvus. Viskas atrodė neigiamai. Nedarydavau namų darbų ir viena knyga perskaityta per metus jau buvo stebuklas.
Žinoma jautėsi tėvų spaudimas, nes jie norėjo užauginti dorą, protingą ir išmintingą mergaitę. O dar ta paauglystės meilė... Kiekvienas barnis su vaikinu atrodė pasaulio pabaiga. Tačiau!
Po šio įvykio supratau daug ką. Pirmiausia, kad turiu jausti didžiulį dėkingumą savo tėvams. Juk tai jie gyveno su siaubinga paaugle, kuri nuolat krėtė kvailystes ir jie nepalūžo.
Galbūt jie ne visada galėjo duoti savo vaikams viską, ko jie užsimano, bet tai nepalaužė jų. Galų gale, begalė kitų problemų, kurios ištinka šeimoje, nepalaužė jų.
Šiuo metu, aš jiems esu be galo dėkinga. Galėčiau atiduoti viską ir vis tiek jie negautų tiek, kiek suteikė savo vaikams. Jie ko norėjo, tą ir padarė – užaugino dorą, protingą ir išmintingą merginą. Žinoma, tėvams jaučiu ne tik dėkingumą.
Dabar jų reikėtų atsiprašyti ir už visą sukeltą skausmą, kai jie spinduliavo meile ir pasitikėjimu. Šiuo metu suprantu, jog tuomet padariau didžiausią klaidą savo gyvenime.
Dabar puikiai sutariu su tėvais, labai juos myliu ir gerbiu. Turiu draugų, kurie yra nuostabūs. Turiu vaikiną, su kuriuo kuriame bendrą ateitį.
Turiu galimybę studijuoti ir mokytis. Be viso šito, patiriu nuostabių akimirkų, dėl kurių tikrai verta gyventi. Nežinau, kam dėkoti, gyvenimui, likimui, Dievui... bet ačiū, kad suteikei man progą likti ir išgyventi viską, ką išgyvenu dabar ir ką dar išgyvensiu ateityje.
Kreipiuosi į paauglius. Niekada neleiskite, kad jūsų paauglystė sugadintų jums gyvenimą.
Jei galvojate, kad niekas jūsų nesiklauso, pabandykite paaiškinti 1000 kartų, jei galvojate, kad niekam jūs nerūpite, pabandykite netylėti, neignoruoti, o tiesiog pasikalbėti. Neleiskite, kad kažkas nutrauktų jūsų gyvenimą, net jei tai bus jūsų pačių mintys.
Linkiu pamatyti kartais ne tobulą, bet įspūdingą gyvenimą.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |