Ko dar mums bijoti – garsiai juokėmės, eidami į rinkimus. Pamėginkime išrinkti „profesionalus“. Ironiškas juokas perėjo į isterišką, kai perskaitėme, kad vaikus siūlo palikti šildomuose koridoriuose alkoholio parduotuvėse, bet... Pirmi nustojo juoktis ir suakmenėjo jaunimas, kai iš aštuoniolikmečių atėmė pakeltą šampano taurę ir pasakė: veskit, dirbkit, pasiimkit būsto paskolą, prieš teismą stokit kaip pilnaverčiai piliečiai, tik jau to šampano negerkit.
Va, kai jau turėsite ką pragerti, tada galėsite ir pakelti – juk poros taurių užtenka per mėnesį, kad oficialiai taptumėte alkoholikais. Net šešiolikmečiai nunarino galvas ir pasijuto pasmerkti atlikę Verygos alkoholio testą.
O va studentams tai neaktualu, jie jau aštuoniolikos sėdo į kalėjimą uz „kasiaką“ ir ten bando kai ką stipriau nei vyno taurė ar suktinė. O kai išeis, bus dvidešimties ir išgerti galės. Na, viskam savas laikas, kaip sakoma.
Tada nustojo juoktis pensininkai, kai sužinojo, kad tabletytės prieš miegą baigėsi. Turbūt kažkas manė, kad be vaistų savaime pensijų didinimo klausimas išsispręs. Na, juk tiems trečdaliui likusių, po metelių kitų bus galima primesti keliolika eurų, ir biudžetas nenukentės. Bet šis variantas turbūt nepasiteisino, atrado „humaniškesnį“ – privalomus pigiausius vaistus. Tai beveik kaip eutanazija. Na, bet psichiatrui geriau žinoti, kaip „greičiau“.
Apie alkoholio reklamų draudimus ir akcizus nekalbėsiu (jau vasarą įpratom, kad alaus skardinei algos neužtenka – reikia pirkti pusę litro). Apie plėšomus užsienietiškus žurnalus taip pat nerašysiu, nes aš tik mama, kuri gaus 30 Eur mažiau algos, todėl reikia mėginti prisijungti prie veikiančios SPIS sistemos (sako, geriau bandyti naktį, kai mažiau norinčių atgauti savo pinigus).
Ar dar prisimenate Baukutę, kuri Seime žindė kūdikį? Ar kad kažkas neištarė žodžio Konstitucija? Kai nebegaliu nusipirkti sirupo nuo kosulio, aš nebesuprantu, kuo tai galėjo išvis kažkam užkliūti. Kita vertus, kosint nors miegas neims ir gal prie SPIS paryčiais prisijungsiu.
Taigi, galvojate, kad blogiau nebebus? Dar šyptelėjote? Vadinasi, dar liko vietos fantazijai. Jei liko jums, liks ir kitiems.
Geros dienos, gyvenkime šia diena, nes rytoj bus... Na, manau, jis dar nustebins.
P.S. Nežiūrėkite žinių prieš miegą, nes nepadės ir tos pernai pirktos paskutinės drebančiose rankose spaudžiamos tabletytės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.