Greičiausiai visi skaitantys šį laišką jau yra girdėję apie šių metų absurdiškus lietuvių kalbos rezultatus, bet aš visgi dar kartą priminsiu.
Jau prieš eidama i šį egzaminą žinojau, kad jis daugiausia priklauso nuo sėkmės – temos, vertintojo. Kadangi kalbos niekada nebuvo mano stiprioji pusė, ypač gramatika, nesitikėjau aukšto įvertinimo. Bandomuosius rašiau tarp 45 ir 58, todėl iš VBE tikėjausi gauti 40-60 balų. Ką gi, gavau 31. Šiek tiek šokiruota pasiklausiau klasės draugų vertinimo. Viena mano bedraklaisių, kurios žinių lygis neprilygsta mano, gavo vos ne penkiasdešimt balų!
Kaip? Kodėl? Klausimai į kuriuos sunku atsakyti. Atrodo, tarsi vertintojai darbus vertina sukdami ruletę – tam mažiau, tam daugiau. Na, bet tikriausiai darbo mėnesiui dar turės, juk tikrai daug abiturientų nepatenkinti savo vertinimais, vienintelis klausimas: kiek iš jų išdrįs dar kartą sužaisti loterijoje ir rašyti apeliaciją?
Na bet visiems mąstantiems apie tai siūlau kovoti už save, nes tik tokiu būdu galima bent jau kažkiek parodyti šio vertinimo neteisybę. O visiems galintiems pakeisti egzamino struktūrą siūlau tuo ir užsiimti, nes jo rezultatas retai atitinka tikrąjį abituriento žinių lygį. Tiems, kam toks egzaminas dar tik prieš akis, užuojauta, nes ne visada stropus mokymasis padeda gauti gerą įvertinimą, kartais tam užtenka vien tik sėkmės.
Bet lietuvių egzaminas mane žavi ne tik tuo, kad yra labiau panašus i laimės rato sukimą, bet ir tuo, kad jis reikalingas stojimui į visas universitetines programas. Man nesunku suprasti, kodėl jis reikalingas žurnalistikos ar filologijos studentams, bet kam jis reikalingas medicinos ar informatikos moksluose? Aš suprantu, kad reikia mokėti tą kalbą, kuria studijuoji, bet neretai pasitaiko, jog žmogus yra gabus tiksliesiems mokslams, kurie jam daug labiau sekasi nei kalbos.
Ir, pavyzdžiui, toks abiturientas norėdamas stoti į mediciną susimauna lietuviu kalbos egzamine ir nesvarbu, kad jis galėtų būti geriausiu mediku šalyje – dėl šiuo metu esančios sistemos jis gali net nepatekti į šią studijų programą. Laimei, toks abiturientas greičiausiai yra išlaikęs reikiamus egzaminus ir įstojęs į užsienio universitetą, nes ten bent jau jo gabumai yra vertinami.
Štai kitas moksleivis, kuriam labiau pasisekė lietuvių VBE, bet kuris turi mažiau biologijos žinių, įstos i Lietuvos universitetą. Todėl, valdžiai kalbant apie aukštojo mokslo kokybę, siūlau iš pradžių peržiūrėti stojimo reikalavimus ir pagalvoti, ar ji nori vidutinio gabumo gydytojų, kurie puikiai išmano lietuvių literatūrą, ar aukščiausio lygio, kuris galėtų parašyti vieną kitą žodį su klaida?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Susidūrėte su problema, užfiksavote įvykį ar norite pasidalinti įdomiomis istorijomis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.