Jis ruošėsi atvažiuoti savaitgaliui. Gyvenome nuomojamame bute su drauge. Pagalvojau, kad pasisėdėsim visi, atsigersim arbatos su pyragu!
Padariau tešlą, sugalvojau visą papuošimą. Viską buvau sugalvojusi nuo A iki Z. Taigi, įdėjau kepti pyragą, tvarkiausi namus... Galvoju, nueisiu pažiūrėti, kaip kepa mano pirmasis pyragas.
Atidariau orkaitę, paėmiau padėklą su pyragu... Ir taip, pasirodo, nebuvau tvirtai formos uždariusi. Visas vidurys ėmė ir tiesiog... iškrito.
Visa pyrago tešla išbėgo man ant dujinės. Kadangi viryklė ne elektrinė, o dujinė, visa tešla subėgo į tas skylutes ir niekaip nepavyko jos išvalyti. Rezultate nebuvo nei pyrago, nei pasisėdėjimo. Grįžusi namo draugė bandė tą viryklę šveisti, bet ir jai nepavyko.
Iki šiol prisimenam, kaip kiliminė danga ir pati orkaitė buvo išvien aptekusi tešla. Dabar jau gyvenu su draugu, o draugė vis dar gyvena tame bute, kuriame gyvenome kartu. Kai susirašome, kad kažką kepu orkaitėje, ji vis pasako: „Tu bent orkaitę turi :D.“
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Juokas virtuvėje“. Jei norite laimėti fantastišką virtuvės prizą, savo pasakojimą siųskite adresu pilieciai@delfi.lt Visas konkurso sąlygas rasite čia.