Ir nors Palangoje vasaros sezonas labai jau trumpas it žiogelio gyvenimas, bet statybų vajus ir sezono metu nemažina apsukų. O gal derėtų?
Kadangi pastarųjų dienų kontekste, kuomet visur kur tik pažvelgsi galima skaityti straipsnius apie Palangą (čia turbūt toks mados klyksmas) ir vieni piktinasi, kad ten per brangu, o kitiems jau gan pigu, dar trečiam per šalta, ketvirtam net ir per karšta. Tačiau yra ir nemaža dalis tokių žmonių, kurie vasaros sezono metu tikisi atgaivos ir ramybės Palangoje. Tai patvirtina dar visai neseniai kilęs ažiotažas, kada statybininkai kėlė sumaištį savo kurtinančiu triukšmu. Tai jie darė pačiame Palangos centre ir laikas bėga, bet, man regis, kad teigiamų pokyčių šiame fronte vis dar per mažai ir apie tai nebyliai byloja mano vos prieš porą dienų darytos nuotraukos.
Tad aš kaip vietinis, kuris ir žiemoja, ir vasaroja Palangoje – norėjau pasidalinti savomis įžvalgomis ir gal man bent iš dalies pavyks atsakyti į tą amžiną klausimą, kodėl žmonės visgi vyksta į Palangą. Pasidalinsiu savo įžvalga, kaip šio proceso visai nesulėtinti.
Įsiklausiau aš į daugybę nuomonių ir priėjau prie išvados, kad į Palangą daugumą traukia tai, ką prancūzai vadina graikišku žodžiu nostalgija ir, mano nuomone, jog dauguma sugrįžtančių kasmet siekia numalšinti tą ilgesį praėjusių nepakartojamų laikų ir trokšta vėl ir vėl pasinerti ten, kas jau pažinta ir taip žmogiškai artima ir malonu.
O tiems, kurie naujai atranda Palangos krantus, mes, palangiškiai, privalome suteikti viską, ką turime geriausio, kad jiems išvykus iš vasaros sostinės ta nostalgija lengvai neišgaruotų. Ir tai galėtų tapti amžinu miesto sėkmės receptu, nes su praeitimi ilgai netempsime, o ir su tokia dabartimi, kuomet vasaros sezono metu Meilės alėjoje sukasi it vijurkai ekskavatoriai juo labiau, nes galimai kiekvieną poilsiautoją, nerūpestingai vaikštinėjantį Palangos Meilės alėjoje ir dar vasaros sezono įkarščio metu, turėtų užplūsti vien tiktai lyriški ir romantiški jausmai. Tačiau dabar jiems trukdo praeiti atvažiavę sunkvežimiai, o parko paukščių čirenimo neturėtų nustelbti dirbančios sunkiosios technikos garsai.
Taip pat ant parko paklotės neturėtų bazuotis statybininkų asmeniniai ir darbiniai automobiliai. Manau, kad tokius darbus būtų galima drąsiai atidėti ir iki rudens. O ir atsakingi verslininkai turėtų susiprasti, jog pačiame vasaros sezono viduryje tokiems darbams ne laikas ir aišku, kad ne vieta. Juk poilsiautojai pėsčiųjų zonose turėtų jaustis absoliučiai saugūs, o neverčiami saugotis sunkvežimio ir apskritai, ar kas nors per atostogas geidautų pasijusti it statybos aikštelėje?
Visi sutinka, kad šiais metais poilsiautojų gausa Palanga tikrai negali pasigirti, tad gal pradėkime ir mes palangiškiai tuos poilsiautojus branginti! Mūsų vasaros sostinė iš tiesų ypatingas miestas ir nuo pat jo susikūrimo, jis visuomet buvo orientuotas į poilsį ir atvykstančius turistus, tad branginkime šį išskirtinį Palangos identitetą ir neleiskime imti viršaus siauriems nekilnojamo turto vystytųjų interesams.
Kartais ir aš pasvajoju apie tą pasakos senelį Girinį, kuris saugojo mišką nuo triukšmo ir mašinų ūžimo, oi, kad tokį Palangai atradus. O mano darytos nuotraukos Meilės alėjoje tiktai patvirtins jo būtinybę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Sutinki ar nori paprieštarauti? Išsakyk savo nuomonę rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.