Tačiau prieš išvažiuodama į Lenkiją su „Erasmus“ studijų programa, draugė parašė, kad turime nuspręsti, kokie mūsų santykiai. Ar liekame geriausiais draugais, ar būname pora. Tapome pora. Draugavome gal dvi savaites ir išsiskyrėme, nes buvau įkyrus. Vis dėlto gavau dar vieną šansą būti draugu. Juo pasinaudojau. Kovo 8 d. pasiūliau vėl tapti pora ir ji sutiko. Bet kovo 11 d. iš niekur nieko gavau merginos žinutę, kad mes nebe pora ir esame per daug skirtingi. Bet dar kovo 9 d. viskas buvo gerai.
Sekmadienį truputį pasipykome, bet nieko rimto. Aš jos paklausiau, kas privertė apsigalvoti ir kada? Ji parašė, jog nesvarbu. Aš tada parašiau, kad man svarbu. O ji tada parašė viso.
Iš pradžių apėmė liūdesys, bet neėmiau į galvą ir parašiau, kad draugu negaliu būti, gal kada vėliau. Ji nieko neatrašė. Pamiegojęs truputį pamačiau, kad perskaitė žinutę ir neatrašė, tik išmetė iš draugų. Ir tada supratau, kad ją praradau visam laikui. Ir noriu būti jai bent draugas, nors daug kas sako ją paleisti. Per tą kovo 11 dieną aš patyriau visokių emocijų: susitaikymą, pyktį, gailestį, nusivylimą. Nežinau, ką toliau daryti. Aš ją mylėjau.
Esu skaitęs, kad padeda, jei parašai laišką ant popieriaus ir jį sudegini arba paleidi pavėjui. Tik nežinau, ar tai padės. Mąstau po kelių dienų jai parašyti elektroninį laišką ir nusiųsti. Viską surašyti ir išguldyti ant popieriaus.
Nežinau, ką daryti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.