Siūlau taikyti esamai sistemai „šoko terapiją“ vienu metu iš karto pakeičiant bendrai vos ne viską, o ne palaipsniui. Teigiami pokyčiai tik įvyktų įvedus tokią sistemą valstybės mastu, nes jei tik tai būtų „rekomendacijos“, daugelis mokyklų, bijodamos prarasti mokinių, kur jų trūksta, to neįvestų. Įvedusios prarastų mokinius neįvedusioms mokykloms viliodamos mokinius tuo, jog čia „lengviau“ tinginiams.
- Mokinių tėvai privalėtų mokėti baudas, jei bent 15 pamokų kokiam nors mėnesyje praleista dėl nepateisinamų priežasčių. Ne per griežtas pasiūlymas žinant baudų mokėjimą pvz. Anglijoje, bet žingsnis teigiama kryptimi dėl prisiėmimo atsakomybės, kai nelanko pamokų.
- Prie mokyklų bei kabinetų įėjimų montuojami specialūs davikliai, kuriais mokiniai patys patvirtina, kad yra mokykloje ir tose pamokose savo mokinio pažymėjimu. Aišku, mokytojai dar sužiūrėtų ar tikrai tie mokiniai yra, bet bent nereikėtų laukti 5 minutes pamokos, kol mokytoja sužymės pati visus.
- Tos pačios pamokos turėtų trukti valandą. 45 minutės per trumpas psichologinis laikas, kai neišbūni visos valandos. Valanda leistų susikaupti ir leisti mokytojams išaiškinti pilnai temą ir jos detales. Anglijoje, kaip žinau, tos pačios pamokos dažniausiai baigiasi tarp 15:00 ir 17:00. Taip turėtų būti ir Lietuvoje. Tai tikrai nebūtų „vaikų kankinimas“, o tik kokybiškas išsilavinimas.
- Kur galima, per vieną dieną turėtų vykti dvi tos pačios pamokos iš eilės. Labai negerai, kai būna viena pamoka vienokia, paskui kitokia, paskui ta pati ankstesnė. Išblaško mokinį dėl to dalyko ir mintis susisuka šokant nuo vieno prie kito ir atgal į pradžią. Mokiniai per greitai užmiršta ką mokėsi, jei tik viena pamoka per dieną. Jei 6 matematikos pamokos per savaitę, tai dvi dienas jų iš viso gali nebūti. Tokiai situacijai būtų galima užduoti daugiau namų darbų.
- Esamos pertraukos per ilgos. Jos galėtų būti visos 10 minučių bei viena ilgoji pertrauka, valandos ilgio, skirta pavalgymui.
- Ugdymas turėtų prasidėti anksčiau. 5-erių metų mokiniai jau turėtų pradėti lankyti pirmą klasę.
- Pamokos turėtų prasidėti visur 09:00. Mokiniai turi įprotį eiti miegoti vidurnaktį, nes tai yra tam tikra „riba“, nustatyta iki kada galima dar nemiegoti. Pamokų pradžiai būnant 08:00, šie tipiniai mokiniai negauna pakankamai miego ar laiko ryte prieš tas pačias pamokas.
- Vertinimo sistema turėtų būti ne 1-5, ne 1-10, o 1-100. Tokia sistema yra itin populiari ir efektyvi užsienyje, ir, manau, galėtų laisvai ir sėkmingai būti įdiegta toje pačioje Lietuvoje.
- Vasaros atostogos turėtų trukti 6 savaites. Mėnesį su puse. Neatsimenu kokia dabar ta nauja sistema, kuri vis keičiasi, bet siūlyčiau turėti tokią, kokia yra Anglijoje. Galėtų mokslo metai būti iki liepos vidurio ir vėl prasidėti tą pačią Mokslo ir žinių dieną – rugsėjo 1-ąją.
- Egzaminai abiturientams turėtų vykti pirmadieniais po pasiruošimo savaitgalį, o ne šeštadieniais, iš karto po visos savaitės mokslų. Manau, tai savaime suprantama, kadangi tikrai nelengva iš karto save perlipt po visos mokslo savaitės.
- Turėtų būti trys kūno kultūros pamokos per savaitę. Dvi pamokos yra per mažai. Ir nesakau, kad turi viskas būti kepeniškai, bet reikia atsižvelgti į dabartinę mokinių fizinę būklę ir aktyvumą, kai vis auga nutukusiųjų skaičius.
- Visose mokyklose uniformos turėtų būti privalomos. Manoma, jog jų nereikia, nes tai yra sovietų palikimas. Visai ne. Vakarų šalyse – ypač Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje – uniformos yra privalomos ir egzistuoja griežtas aprangos standartas. Tiems patiems mokiniams gali labai patikti uniformos, nes nereikia galvoti, kaip apsirengti. Tik vienintelis dalykas, kuris netenkina, jog lietuviškos uniformos dažnai labai nepatraukliai atrodo. Siūlyčiau imti stiliaus pavyzdį iš anksčiau išvardintų valstybių, kur jos tikrai labai gražios. Reikia vengti sovietizmo. Uniformos turi būti šviesios ir margos, ir tik ne su kokiais raštais, o spalvomis. Jų nešiojimas užtikrintų tam tikrą savotišką drausmę ir primintų mokiniams jų statusą.
Mano nuomone, įgyvendinus bent jau tokią standartizaciją su Vakarų valstybių švietimo sistema tai gal ne iš karto, o per dvejus metus pakiltų esamas mokinių išsilavinimo lygis, motyvacija ir drausmė. Tai paskatintų mokytis bent jau teigiamai (atsižvelgiant į naujausius mokyklų rezultatų įvertinimus).