Jis buvo toks, kaip rodoma filmuose. Gražus, malonus, dėmesingas. Susipažinom ir aš iškart įsimylėjau. Per atostogas susitikinėjome beveik kas dieną. Tačiau atostogos baigėsi ir man reikėjo grįžti namo. Apsikeitėme kontaktais.

Kai grįžau į Lietuvą, skambindavomės ir susirašydavom po kelis kartus per dieną. Po kelių mėnesių virtualaus bendravimo gavau kvietimą apsilankyti. Nupirko ir bilietą į saulėtąją Italiją. Net nedvejojusi nuvykau pas jį kelioms dienoms. Jis atvykdavo pas mane, aš pas jį. Taip draugavome apie pusę metų, kol mylimasis man pasiūlė keltis gyventi su juo. Į Italiją.

Lietuvoje turėjau viską. Tęsiau studijas, turėjau darbą, draugus, šeimą. Buvo labai sunku priimti kardinaliai gyvenimą keičianti sprendimą.

Šeima mane atkalbinėjo, draugai – taip pat labai abejojo šiuo mylimojo pasiūlymu. Daugelis rėmėsi stereotipais, kad šeimos – tokios, kokios noriu – su italu sukurti nepavyks, kad pernelyg skirsis kultūriniai supratimai. Be abejo, tuo metu aš to neklausiau. Galiausiai apsisprendžiau elgtis, kaip sako širdis, ir viską palikusi, susitvarkiusi dokumentus išvažiavau pas savo meilę.

Pirmieji metai buvo tikras medaus mėnuo. Keliavom, laiką leidom kartu. Antri ir treti metai buvo taip pat laimingi, dažnai atvykdavome aplankyti mano šeimos į Lietuvą. Jam taip pat patiko Lietuvoje, dažnai čia leisdavome laiką per atostogas.

Tačiau laikui bėgant supratau, kad pasiūlymo kurti kažką rimčiau, turėti šeimą, vaikų, taip ir nesulaukiu. Mano šeima taip pat pradėjo klausinėti apie mūsų ateitį. Tuo labiau, kad nebuvom jaunikliai. Man tada jau buvo apie 30, jam apie 40.

Pradėjome kalbėtis. Jis labai vengdavo šios temos, tačiau su laiku, po žodį ištraukiau, kad jis niekur neskuba. Kad jo šeimoje nėra tradicijos anksti kurti šeimą, tuo labiau – susilaukti vaikų. Pagalvojau, kad aš jau einu ne jaunyn, visos draugės turi vaikų, kai kurios – net po kelis. Aplinkinių nuomonė dar nebūtų tokia svarbi, bet viduje pati jaučiausi kažko netenkanti. Kažko labai svarbaus dėl... skirtingų įsitikinimų?

Deja, teko priimti sprendimą sukti skirtingais keliais. Labai buvo liūdna, kad tiesiog nepateisinome vienas kito lūkesčių. Tad ateityje palinkėčiau visoms moterims išsiaiškinti, ar požiūrių ir planų bei kultūrų skirtumai netrukdys laimei.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano meilė užsieniečiui“. Savo istoriją siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, temos laukelyje įrašę „Mano meilė užsieniečiui“, ir laimėkite ypatingos prabangos prizą.

Populiariausio pasakojimo autorius galės mėgautis nakvyne ir pusryčiais dviem – erdviuose „Radisson Blu Hotel Lietuva“ apartamentuose su puikiu vaizdu į Vilniaus senamiestį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)