Niekas nesikeitė ir nesikeis, net po naujos direktorės priėmimo, kuri savo kadencijos pradžioje net buvo paskelbus savo garsiąją rinkiminę frazę: „Pro tai praėjo BBC, pro tai turi praeiti ir LRT“. Būtent – „praeiti“ (suprask – praeiti pro šalį), o ne pasitaisyti, nes „transliacijų rėmėjų“, ne tik nesumažėjo – priešingai jų laikas prailgo kone dvigubai.
„Transliacijos rėmėjas“ LRT tapo, kaip reklamos pakaitalas jau seniai, o jei dar pažvelgsime į jų turinį giliau – tai gan akivaizdžiai suprasime, kad ir jos turinys nacionaliniam transliuotojui, kuris išgyvena iš mano (mūsų) pinigų yra, švelniai tariant, gan keistokas – „Topsport“ lažybos ir panašaus pobūdžio reklamos, kurios toli gražu neužsiima visuomenės švietimu, o priešingai – skatina pvz., kad ir tas pačias lažybas.
1-2 min. vaizdinės medžiagos su prierašu „Transliacijos rėmėjas“ – geriausias pasiteisinimas apeiti LRT reklamą ribojantį įstatymą. Nors tai – ta pati, trumpa metražo reklama, už kurią nacionalinis transliuotojas gauna nemažus pinigus, ypač palyginus su gresiančiomis baudomis. LRT vadovybė seniai žino baudos kainą pajamos – 1000 Eur, bauda – 100 Eur – kas labiau apsimoka? O kur dar paslėpta reklama? Pvz. „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ klausimą užduoda „Sėkmės mokyklos“ mokytojai, pristatydami savo mokyklą – čia ne reklama, nors užrašo su „transliacijos rėmėjo“ įvardijimu nėra? Jos kažkaip nepastebime, nors Karbauskio vaidinant Naisiuose ieškome – nieko asmeniško, bet taip yra...
Suprantu nacionalinio transliuotojo tikėtiną pasiaiškinimą, kad už „transliacijos rėmėjo“ gautus pinigus perkama nauja technika, LRT žurnalistai gali vykti į svarbiausius naujienų taškus ir pan., bet, nepykite, man tai nė motais – aš susimoku už nacionalinį transliuotoją, tai kodėl aš turiu stebėti tas pseudoreklamas paslėptas po „transliacijos rėmėjo“ šydu? LRT, racionaliau naudokite pinigus, švieskite visuomenę, vykdykite socialinę LRT, kaip visuomenės transliuotojo, misiją, nesidangstydami įstatymų spragomis!
Manau, atėjo laikas LRT bausti ne šimtais ar keliais tūkstančiais eurų, o dvigubai tiek, kiek prisidengia „transliacijos rėmėju“, kuris, beje, ypač išryškėjo būtent Pasaulio futbolo čempionato metu, kur prieš ir per kiekvieną transliaciją reikėjo išklausyti 5 min „transliacijų rėmėjų“ reklamos tiradą. Suprantu, kad ir LRT baudas sumokėsiu aš (mes), bet pradžiai tai tebūnie – „piršto kirtimas“. Kitas žingsnis turėtų būti – „galvų kirtimas“, jei nesugebama vykdyti savo tiesioginės misijos be „transliacijų rėmėjų“ pagalbos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė
LRT eteryje transliuojamus rėmimo pranešimus reglamentuoja Visuomenes informavimo įstatymo 40 straipsnio, Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo VI skyriaus bei LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo numatytų reikalavimų programų rėmimams nuostatos.
LRT griežtai laikosi įstatymų ir nesinaudoja galimais jų netikslumais. Pažymėtina, kad LRT įstatymo 7 straipsnyje aiškiai nurodyta draudimo išimtis, pagal kurią LRT gali pristatyti kultūros ir sporto renginių ar jų transliacijos rėmėjus LRT televizijos ir/ar radijo eteryje. Rėmimo sutartis su bendrove „Top sport“ pasirašyta dar metų pradžioje buvusios LRT administracijos, jos sąlygas privalėjome įvykdyti. Visos su šiuo rėmimu susijusios užsklandos atitinka rėmimo užsklandoms keliamus reikalavimus ir yra suderintos su kontroliuojančiomis institucijomis – Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Taip pat svarbu, kad transliacijos rėmėjas nedaro jokios įtakos LRT programų turiniui. Taip pat skaitytojos minima įmonė nepatenka į subjektų, negalinčių remti programas, kategoriją.
Norime atkreipti dėmesį, kad naujoji LRT administracija peržiūrėjo LRT rėmimo pranešimų nuostatas ir nusprendė ateityje netransliuoti rėmimo pranešimų, susijusių su lažybomis ar greitaisiais kreditais.
Kitų rėmimų kol kas, deja, negalime atsisakyti. LRT, nors ir gavusi geresnį finansavimą pastaraisiais metais, išlieka vienu prasčiausiai finansuojamų visuomeninių transliuotojų Europoje. Už LRT mažesnį finansavimą turi tik buvusios Jugoslavijos valstybės, Armėnija, Gruzija, Ukraina bei nykštukinės valstybės – Andora, San Marinas, Vatikanas. Beje, iš praėjusiais metais LRT skirtų 36,5 mln. eurų į valstybės biudžetą per LRT sumokėtus mokesčius sugrįžo daugiau kaip 6 mln. Savo veiklą siekiame maksimaliai viešinti ir visus skaičius, finansines ataskaitas pateikti visuomenei. Skaidrumas ir atskaitomybė yra vienas iš LRT prioritetų. Būtent tai, beje, savo rinkiminėje kampanijoje pabrėžė naujoji LRT vadovė, lygindama LRT viešumui keliamus reikalavimus su tais, kurie taikomi BBC. LRT jau pradėjo platesnį informacijos apie organizaciją viešinimą savo portale, informacija vis pildoma.
Iš rėmimo pranešimų LRT gaunamos lėšos yra skiriamos LRT misijai vykdyti: programoms įsigyti, transliacijoms rengti, remti nacionalinį kiną, integruoti neįgaliuosius į informacinę erdvę ir t.t. Visuomenės ir instituciniai lūkesčiai, susiję su LRT, yra didžiuliai. Metų bėgyje nuolatos nutinka kas nors, ką privalome viešinti. Tokioms ad hoc situacijoms dažniausiai ir naudojame LRT komercines lėšas. Kaip pavyzdį galime pateikti artėjantį Popiežiaus vizitą Lietuvoje, kuriam nušviesti LRT prireiks apie 90 tūkst. eurų. Praėjusiais metais, planuodami šių metų biudžetą, apie šį vizitą dar nežinojome ir šių išlaidų planuoti negalėjome. Tokių situacijų, kad ir mažesnės svarbos, būna tikrai nemažai. Darome viską, kad auditorija būtų deramai informuota ir ją pasiektų aukščiausios kokybės programos.