Viskas prasidėjo po pagarsėjusio I. Strazdauskaitės nužudymo. Įvykis pats savaime yra baisus ir niekuo nepateisinamas – tai, tikiuosi, supranta visi, taigi apie tai nesiplėsiu.
Po šio įvykio socialiniuose tinkluose kai kurių žmonių asmeniniuose profiliuose užvirė labai audringos diskusijos (ar tie žmonės, kurių profiliuose vyko visas šis aktyvus veiksmas, yra kuo nors susiję su I. Strazdauskaitės mirtimi – tokios informacijos neturiu, taigi, tikrai nesiimsiu nieko spręsti). Komentarų buvo daugybė, ir stebint juos, išaiškėjo labai daug negerų dalykų. Net nereikėjo tą vakarą žiūrėti filmų – žmonių nelogiškas elgesys ir neadekvatumas dažnai būna gerokai įdomesnis, negu filmai. Filmai retai kada būna paremti tikrais faktais, o čia – realybė.
Pagrindinis dalykas – tas, kad kai kurie žmonės internete yra labai drąsūs, na, netgi per daug drąsūs. Pasipylė šimtai (gal netgi tūkstančiai) pasisakymų, nukreiptų prieš tam tikros tautos atstovus, konkrečiai – prieš romus (daugumos komentuojančių įvardinamus „čigonais“). Šių komentarų turinys tiesiog pasibaisėtinas: siūloma susidoroti su visais šios tautos atstovais, žudyti, deginti, karti ir t. t. Kiti niuansai – buvo siūloma susidoroti su nusikaltimu (galimai) susijusių žmonių šeimos nariais, antromis pusėmis, vaikais, tėvais ir kitais, netgi nelabai gilinantis, kas tie žmonės, kalti tie žmonės, ar ne. Jeigu jūsų giminaitis nužudytų ką nors, jums labai norėtųsi skaityti žmonių skatinimus susidoroti dar ir su jumis, nors prie nusikaltimo galimai niekuo neprisidėjote? Būtent, apie ką ir eina kalba.
Ko gero, dauguma komentuojančių gerai žino, gal yra bent jau girdėję, kad už tokius pasisakymus kaip jų yra numatyta atsakomybė netgi ne administracine, bet baudžiamąja tvarka. Girdėjo, turbūt. Bet vis tiek pamazgos liejosi laisvai. Bet kokie bandymai pasiūlyti žmonėms nusiraminti ir nesikarščiuoti, pagalvoti apie galimai gresiančias teisines pasekmes dažnai baigiasi pačių adekvačiai komentuojančių žmonių puldinėjimais, išvadinimais „čigonų gynėjais“, necenzūriniais pasiuntimais kur nors „toliau“ arba kitais gana bjauraus turinio juodinimais.
Kaip bebūtų keista, tie, kurie apjuodino tuos, kurie komentavo nesikarščiuodami ir adekvačiai, turbūt net nesuprato, kad jie buvo perspėti tik norint gero jiems patiems. Kad jie truputį susimąstytų, ką daro viešoje erdvėje, ir kad jiems patiems tai gali baigtis blogai (teisine prasme). Deja, toliau buvo tęsiamos pamazgos, reikalaujančios masinio keršto ir kolektyvinės atsakomybės, nes nužudyta lietuvaitė, o galimai ją nužudę žmonės gali būti ne lietuviai, taigi automatiškai visi iki vieno yra kalti. Na, argi tai logiška?
Juk dažnai girdime naujienas, kai tarp lietuvių pasitaiko savo tautiečių nužudymo atvejų. Buvo smurtaujama prieš vaikus net iki mirties, sudeginama mergina bagažinėje ir t.t. Bet kažkodėl po šių įvykių nebuvo tokio kiekio pasisakymų, kad visi lietuviai yra tokie ir anokie, ir kad su jais atseit „reikia“ susidoroti. Kai nusikalsta tautietis, tada kažkodėl žymiai dažniau mąstoma adekvačiai – dauguma supranta, kad ne visi lietuviai vienodi, kad pasitaiko ir gerų žmonių, ir monstrų, nužudyti giminių bei artimųjų beveik niekas nesiūlo. Bet kai pasklinda žinia, kad nusikaltimas galimai padarytas kitataučių, tada jau kažkur pas daugybę žmonių tas adekvatumas dingsta. Gal tai psichologų seniai aprašyto, primityvaus, dar akmens amžiaus siekiančio mąstymo „mes – jie“ apraiškos?
Tada jau įsijungia netgi tokios nesąmonės: „Jeigu jau mergina buvo nužudyta, tai reikia kad kentėtų ir kurios nors konkrečios tautybės žmonių artimieji, giminės, vaikai, tėvai, draugai, todėl reikia išsilieti ant galimai visai nekaltų žmonių – tam, kad ir kitiems, irgi visai su tuo galimai nesusijusiems, būtų taip pat blogai, kaip aukai ir jos artimiesiems, ir viskas dėl to, kad jie tos tautos atstovai“. Kokią nors logiką matote? Aš tai ne.
Kažin, ar kas abejoja nusikaltimo žiaurumu ir beprasmiškumu, kad mergina tikrai, vargu, ar norėjo mirti, tuo labiau, kai visas gyvenimas prieš akis. Bet kažkam, matyt, visai atrodo logiška ir protinga, kad jeigu kažkas nužudė ką nors iš mano giminės ar tautos, tai aš nužudysiu ką nors iš jo giminės, nors gal tas nužudytas žmogus visai nekaltas. O kaltas jis ar ne, tai net nelabai svarbu – jis tiesiog kaip „šventa auka“, kurios kraujas skirtas tam, kad „kiti pajaustų tai, ką jaučiau aš“. Ir po viso to kažkas dar stebisi kai kuriose šalyse paplitusiais kraujo keršto papročiais? Jūs pasižiūrėkit, kiek siūlančių beveik panašias kruvinas skerdynes surengti pas mus!
Faktas, kad daugybė žmonių per mažai bijo rašinėti, kas papuola. Ir netgi žinia iš policijos, kad komentarai yra stebimi ir tautinę nesantaiką kurstančius komentarus rašantiems gresia teisinė atsakomybė, buvo sutikta su akivaizdžiu priešiškumu. Atseit, „jie išvien su čigonais“, „mus visi pardavė“, „lietuviai išduoti“ ir panašiai. Net juokinga žiūrint iš šalies į visa tai, tikrai – pamanykit, neleidžia skatinti žudyti žmonių, susidoroti dėl kitos tautybės ar rasės, diskriminuoti ir t. t. O man ir daugybei kitų, kiek pagalvojančių prieš rašant žmonių, ši paskelbta žinia labai patiko. Puiku! Normalioje šalyje taip ir turi būti.
Beje, įdomiausias dalykas yra tas, kad nėra jokios 100 procentų garantijos, ar tikrai visas šitas triukšmas vyko profiliuose žmonių, kurie tikrai yra įtariami dėl šio konkretaus nusikaltimo. Nepamenu, kad būtų viešai skelbti vardai ir pavardės, nuotraukos, būtų paskelbti kitokie įvardinimai, nei „įtariamasis“ ar „galimai (atkreipkite dėmesį – GALIMAI) padarę nusikaltimą“. Žodžiu, vargu, ar kas iš komentuojančių žino konkrečią informaciją, kas yra tie kaltieji ir kiek jų. Praktiškai viskas „pletkų“ lygyje – kažkas internete pamatė pavardes, paskelbtas neoficialiai, susirado internete tuos profilius ir nutarė lieti emocijas. Kažin, ar kas nors buvo neabejotinai įsitikinęs, kad rašinėja tikrai įtariamojo profilyje. Gal jis, gal ne jis – neturiu tokios informacijos, todėl nieko ir nepradėsiu spręsti. Bet kažkodėl karščiuojamasi, skubama užbėgti už akių, nepatikrinta informacija dalinamasi taip, lyg ji būtų oficiali, ir dažniausiai su tokiais prierašais – „visi žino, čia ir taip viskas aišku, čia nėra ką galvot“. O tai palaukti, ką pasakys teisėsauga, taip jau sunku?
Aš jokiu būdu nenoriu ginti nusikaltusių, net nemanau! Visi, kas žudo žmones, turi atsakyti pagal įstatymą. Neabejoju, kad teisėsauga padarys savo darbą, suras kaltuosius šioje byloje, kas tokie ir kiek jų bebūtų, ir nubaus juos įstatymų numatyta tvarka. Bet visose normaliose šalyse (Lietuva, manau, irgi yra tokia) tai vyksta be linčiavimo, skirstymo pagal tautybę ar visos giminės sušaudymo „tam, kad ir nekalti atkentėtų už auką“. Gaila, kad taip nutiko, kad nužudyta jauna mergina, bet už tai turi būti teismas, o ne kerštas visiems iš eilės ir kam pakliuvo.
Gerbiami žmonės, negi taip sunku elgtis adekvačiai – palaukti, kol paaiškės konkreti, oficiali informacija iš teisėsaugos, ir tada jau kalbėti? Ne, juk atrodo, tai nėra sunku. Juk dauguma mūsų nėra susiję su byla ir tikrai kol kas nežino konkrečios informacijos, kas kaltas ir kiek jų. Žinokit, aš tai tikrai nelabai norėčiau taip „užsirauti“ – išvadini kažką žudikais, o gal ne visi ar ne tie išvadintieji susiję su tuo, kas padaryta... Kaip paskui reikės pareigūnams aiškintis, kodėl išvadinau žmones, neturėdamas konkrečios informacijos, o jie pasiskųs? Apie save pagalvojate?
O už tokius dalykus, kaip tautinės nesantaikos kurstymas, labai tikiuosi, kad baudų bus daug. Tikrai to labai norėčiau. Kad žmonės truputį pradėtų galvoti, prieš rašinėdami į viešą erdvę, pasiskaitytų įstatymus ir t.t. Nuo tokių dalykų prasidėdavo visi genocidai ir raganų medžioklės, nors tada dar nebuvo interneto, o su dabartinėmis informacijos skleidimo priemonėmis, tokius dalykus sukurstyti, ko gero, yra dar lengviau, žaidžiant žmonių emocijomis. O jeigu žmonės nesupranta, ko negalima daryti, bausmės yra labai efektyvus dalykas. Ir po visko, ko prisižiūrėjome per savaitgalį, tikrai labai laukiu naujienų apie iškeltas bylas dėl tokių susidoroti skatinančių komentarų. Ir kuo daugiau, tuo geriau!
Ir dar vienas dalykas – nepasiduokite emocijoms! Tai pats blogiausias patarėjas gyvenime. Visi patys blogiausi sprendimai priimami veikiant emocijoms, o ne šaltai logikai. Aš pats dirbu darbą, susijusį su tvarkos užtikrinimu, ir tikrai dažnai tenka matyti žmonių, kurie nesupranta, kodėl turi laikytis tvarkos, kodėl čia taip reikia, įsivaizduojančių, kad „šitos taisyklės neteisingos, aš galiu sugalvoti geresnes“ ar apskritai pradedančių elgtis emocionaliai ir neapgalvotai. Žmonės, valdykitės – bent jau dėl savęs! Neieškokite problemų ant savo galvos.
Tai tiek šiam kartui. Beje, esu lietuvis, jei ką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!