Galvoju, gal nėra ten viskas rožėmis nuklota, tai pasisiūlysiu pasavanoriauti, padėti bet kur, kur tik reikėtų: ar prižiūrėti vaikus, pasportuoti su jais, ar grindis pavalyti jei kažkas atostogų išeiti norėtų, ar su administraciniais reikalais, o gal jiems padėtų šviesios sėkmės istorijos, kaip mokyklą sėkmingai pabaigti, gyvenimą tvarkytis, karjerą „daryti“, kur rasti išteklių, pagalbos ir t.t. Mano visos asmeninės istorijos tik tokios ir yra, bet gal jos kažkam suteiktų įkvėpimo ir motyvacijos.
Nusiunčiu elektroninį laišką, pasisiūlau. Nuo to laiko jokio atsakymo nesu girdėjusi. Galvoju, kad trumpa žinutė „ačiū, bet tokių savanoriavimų mes nepraktikuojame“ lyg ir neužima tiek daug laiko. Arba, „malonu kad domitės, bet mūsų visi vaikai labai laimingi, turi su kuo žaisti ir kas jiems apie pasaulį papasakotų, nes visos darbuotojos yra sėkmingi ir daug pasiekę idealai ir, beje, jos jau visos buvo šią vasarą atostogų, kad galėtų pailsėti ir toliau kūrybiškai ir efektyviai dirbti su vaikais“ - gražu ir pakankamai informatyvu, o svarbiausia, civilizuota.
Deja deja. Na, pažiūrėjus į vadovą svetainėje gal ir neturėčiau stebėtis, mano tėvai irgi dar prieš keletą metų kompiuteriu sunkiai mokėjo naudotis, bet kaip įstaigos vadovui tai lyg ir priderėtų (...).
Na, ką gi. Surasiu kur kitur galėčiau padėti. Benamių gyvūnų prieglauda (gimtajame mieste - red.pas.)! Mano draugė JAV vieną popietę per savaitę keliauja į šunų prieglaudą, juos nuprausia, pavedžioja, dar „Facebook“ pasidalina kokių mielų naujų augintinių yra, ragindama draugus „įsišuninti“. Man atrodo labai prasminga veikla. „Sveiki, noriu pasisiūlyti pasavanoriauti, paprausti, pavedžioti gyvūnėlius ar dar kuo beprireiktų pagelbėti“. Tyla, ne ką garsesnė nei iš vaikų namų. Come on (liet. na gi, ei), lietuviai!
Suprantu, kad čia ne Amerika ir kad jums labiau pinigų trūksta, bet čia nėra mano kaltė, kad valstybė jums jų neduoda o aš neturiu finansinių galimybių prisidėti, todėl ir siūlau „žmogišką“ pagalbą. Taip pat lyg ir nesiūlau ten, kur jos nereikėtų. Bet tas požiūris - „kažkokia išsišokėlė čia rašinėja, ignoruosiu, tai gal atsikabins“, siaubingai nuvilia!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate susidūrę su panašiu požiūriu? O gal atvirkščiai - norite papasakoti sėkmingos savanorystės istoriją ir paskatinti savanoriauti kitus? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su antrašte „Savanorystė“