Buvo ne vienas vyras, kuris tiesiai šviesiai pasisakė, kad ieško tik moters, kuri praskaidrins jam nuotaiką ar padės „pabėgti“ nuo niūraus šeimyninio gyvenimo. Niekada nesupratau ir, manau, nesuprasiu tokių vyrų, kurie į moterį žiūri kaip į mėsos gabalą, naudojamą vienam tikslui. Ir ne, neteisinu merginų, kurioms prioritetas yra vyro piniginės storis ir visuomenėje užimamos pareigos.
Taigi, po maždaug kelių savaičių susitikau su vaikinuku, kuris susirašinėjant bendravo laisvai, kurį norėjau vis labiau ir labiau pažinti, miesto centre ir... Žinote tą jausmą, kai repetuoji kokią nors kalbą būdamas vienas? Tas jausmas mane aplankė būnant su tuo vyru. Kalbėjau viena, nes jis paprasčiausiai neturėjo, ką man pasakyti. Tuomet supratau, kad „riteris“ virtualioje realybėje yra bendrauti nelabai gebantis asmuo... (po to, kai pabėgau nuo jo tiesiogine ta žodžio prasme, sulaukiau iš to žmogaus begalės moralų, kaip reikia elgtis gyvenime, priimti tokius asmenis, kokie jie yra ir pan.).
Po šio susitikimo nusprendžiau, kad su pasimatymais gana. Tačiau vienas vyras, kuris parašė man, primygtinai atsisakė atsakyti į elementarius klausimus apie jį (kuo gyvenime užsiima, ar turi kokių nors pomėgių). Jo atsakymas būdavo: „Susitiksime, tada ir papasakosiu“. Pasirodė labai keista, lyg žmogus bijo apie save kalbėti, lyg jo gyvenimas būtų „valstybinė paslaptis“.
Susitikti vis atsisakydavau. Tačiau vieną dieną jis tiesiog įkyrėjo. Sutikau pasimatyti vakare po darbo. Daviau jam savo telefono numerį, sutikau, kad jis atvažiuos manęs paimti iš namų (gyvenime tokių dalykų nebuvau dariusi – visuomet susitikdavau kur nors viešoje vietoje, niekas iš svetimų nesužinodavo mano adreso). Sutartu laiku sulaukiau skambučio: „Labas. Aš jau tavęs laukiu.“ Išgirdus TĄ balsą atsisėdau... Gražus pasirodė. LABAI gražus.
Išbėgau į lauką lietui lyjant, ėjau link automobilio keleivio durelių sėst vidun, bet jis išlipo pasitikti manęs su gėle rankoje. Čia buvo, kaip aš sakau, antrasis vau. Trečiasis – kai nuvažiavus vakarieniauti, jis užleido mane į priekį praeiti į kavinę. Ketvirtasis – padėjo nusirengti ir atsisėsti. Atrodo, elementarūs dalykai, bet iki tol, nežinau, kodėl, bet mano gyvenime tokių džentelmeniškai besielgiančių vyrų buvo labai mažai... Tėčio ir kitų giminaičių neskaičiuoju. Pasimatymas prasidėjo apie 19 val., o namo mane parvežė apie 5 val. ryte. Po vakarienės mes tiesiog sėdėjome automobilyje ir kalbėjom. Kalbėjom apie viską laisvai ir atvirai.
Susitikome kitą dieną ir vėliau mėnesį laiko bendravome tik telefonu (dėl komandiruotės). Per tą mėnesį juokais pradėjome planuoti savo tolimesnį gyvenimą – šeimą, vaikus ir kt. Grįžo jis prieš Kalėdas. Nuo to laiko nebenorėjome būti atskirai... Nusipirkome eglutę, žaisliukų, vyno taures (nors abu jau turėjome savo, reikėjo nuo kažko bendro pradėti). Ir taip po mėnesio pažinties pradėjome kurti tikrą savo gyvenimo pasaką kartu. Susipažinome su vienas kito tėvais, broliais, seserimis. Mano kalėdinis stebuklas, praėjus pusmečiui po Kalėdų, priklaupė ant kelio. Ir aš net nedvejodama sutikau. Jau beveik įgyvendinti visi vestuvių planai, beliko palaukti porą mėnesių.
Kai kas paklausia, kaip mes susipažinom, tai juokaujame, kad mūsų piršlys – programėlė, kuri po pusantrų metų pažinties savo sąskaitoje turės dar vieną (manau, kad mūsų atvejis ne vienintelis) susikūrusią šeimą.
Pasirodo, kad programėlė, skirta vienos nakties nuotykių paieškai, gali padėti atrasti tai, ko tau labai seniai trūko – antrą sielos puselę, žmogų, kuris beatodairiškai trokš tavimi rūpintis ir būti kartu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Artėjant Valentino dienai pasidalinkite savo patirtimi – ar verta meilės ieškoti virtualiai, mobiliosiomis programėlėmis ar pažinčių svetainėse? Pasidalykite patirtimi ir patarkite tiems, kurie šiuo metu svarsto, ar verta užsiregistruoti ir laukti būsimos antrosios pusės žinutės. Vienam jūsų už atvirumą padovanosime dvi knygas – I. Jacobs „Vilko vaikas“ ir knygą apie bėgiojimą „Bėgimas ir maratonas“.
Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia, arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pažintis“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.