Iškeliame pradines sąlygas: yra piliečiai kaupiantys pinigus senatvei, valstybė prisidedanti prie kaupimo ir pensijų kaupimo bendrovės.
Visi pokyčių pasiūlymai, kurie pablogintų bent vienu procentu bet kurio dalyvio padėtį iš šių trijų iš karto atmetami kaip netinkami. Priimami tik tie pasiūlymai, prie kurių galima parašyti laimi visi. Turime suprasti, kad mūsų visuomenėje visada bus žmonių, kurie mano, kad jiems viską turi duoti valdžia. Kaip kad pavyzdžiui sovietiniais laikais žmonės gaudavę duonos, šlapios dešros ir degtinės likdavo patenkinti. Ir šiandieninėje visuomenėje pilna žmonių, kurie neketina imtis jokių veiksmų, kurie galėtų pagerinti jų padėtį ateityje ir visada tikisi, kad jiems visos gėrybės turi būti kažkieno duotos.
Natūralus klausimas, kaip padėti šiems žmonėms?
Antras etapas – atskirti progresyvinį portfelį pensijų kaupimo sistemoje nuo pasyvaus. Ir čia išsikeliame pradines sąlygas: yra dirbantieji, pensininkai ir valstybė. Visi pokyčių pasiūlymai, kurie pablogintų bent vienu procentu bet kurio dalyvio padėtį iš šių trijų iš karto atmetami kaip netinkami. Priimami tik tie pasiūlymai, prie kurių galima parašyti – laimi visi.
Pavyzdžiui, girdėjau pasiūlymą dabartiniams kaupiantiesiems, kurių pajamos mažos grįžti į „Sodrą“ ir jiems nemažinti būsimos pensijos. Mes tiksliai žinome, kad šiame būryje žmonių tikrai bus daugiau nei vienas procentas žmonių, kurie nesulaukę pensinio amžiaus iškeliaus į amžinybę . O tai reiškia, kad jų artimieji liks su visišku nuliu, vietoje to, kad būtų likę tegul ir su nuvertėjusiu pinigų pluošteliu.
Toks pasiūlymas iš karto atmetamas, kaip netenkinantis pradinių sąlygų.
Trečias etapas būtų kiekvienais metais pamatuoti kiekvieno kaupiančiojo antroje pakopoje rezultatus. Tą turėtų atlikti pensijų kaupimo bendrovės .
Visi kaupiantieji, kuriems pavyks išsaugoti pinigų sukauptų pensijų kaupimo bendrovėse perkamąją galią už einamuosius metus gaus papildomas išmokas iš valstybės.
Norint įvykdyti tikrą pensijų reformą Lietuvoje būtina surasti atsakymus į penkis klausimus:
1) ar būtiną kažką keisti?
2) ką reikia keisti?
3) į ką reikia keisti?
4) kaip reikia keisti?
5) kaip pamatuoti ir motyvuoti pokyčius?
Pirmasis šią klausimų seką suformulavo žydų fizikas apribojimų teorijos kūrėjas Eliyahu M. Goldratas.
Naudodamas pažangiausius pasaulyje apribojimų teorijos mąstymo įrankius, aš peržiūrėjau pensijų kaupimo sistemą iš visų pusių vis kitu kampu ir suradau teisingus atsakymus į visus šiuos penkis klausimus.
Prie kiekvieno mano siūlomo pokyčio galima parašyti tezę – laimi visi – ir patenkinti išsikelia pradines sąlygas.
Koks greičiausias būdas įvykdyti tikrą pensijų sistemos reformą Lietuvoje? Mano nuomone, greičiausias būdas yra nusipirkti iš tų, kurie jau sugalvojo, kaip tai padaryti. Noriu pabrėžti, kad mano sugalvoti pokyčiai sėkmingai tarnautų visiems Lietuvos žmonėms mažiausiai 25 - erius metus į ateitį.
Tiesa, visada turite alternatyvą – patys sugalvoti, kaip tai padaryti. Todėl užduodu namų darbą. Užduotis yra tokia: pertvarkyti dabartinę pensijų kaupimo sistemą taip, kad kiekvienas kaupiantysis bet kurią darbo dieną galėtų savo sukauptus pinigus atsitraukti į saugią zoną. ( Jei pastebėjo neramumus finansų rinkose ). Deja, šiandien pati mūsų valstybė blokuoja šį veiksmą daugiau nei šimtą darbo dienų per metus ir visa tai atsirado dėl „išmintingų“ ankstesnių Seimo valdančiųjų priimtų sprendimų.
Turtingiausias pasaulio investuotojas Vorenas Bafetas yra paskęs: „Beprotybė yra trokšti gyventi geriau, nieko nedarant arba kartojant vakarykščius veiksmus“.
Pratęsdamas mintį galiu pasakyti – beprotybė yra siūlyti piliečiams patiems mokėti vis didesnius pinigus į pensijų kaupimo sistemą, kol nėra galimybės juos kiekvieną darbo dieną atitraukti į saugią zoną.
O visiems, kuriems nepavyks įveikti namų darbo užduoties – užsiduokite sau tokį klausimą: kaip aš galiu reformuoti visą sistemą, jei nepavyksta net vieno epizodo sutvarkyti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.