Nuo kalno atbėgo didelis nepririštas šuo ir puolė ant vežimo, iškart stojo ant dviejų kojų. Iš baimės net sustingom, pirma mintis – kad tik nekąstų. Vaikas iš netikėtumo ir išgąsčio pradėjo klykti.

O šeimininkė paskui šunį kikendama eina ir linksmai sau aiškina: „Nebijokit, jis nekanda.“

Mano mama nuo pat vaikystės bijo šunų, tad metė pastabą šeimininkei: toks didelis šuo turi būti su antsnukiu. Ši atrėžė, kad šuo nepiktas, nekovinis, dėl to tikrai bijoti nereikia. Ir nuėjo sau toliau. Vis dar su palaidu didžiuliu šunimi.

Gal tas šuniukas ir nepiktas, bet paleisti šunį vaikų žaidimo aikštelėje vidurį dienos yra kvaila. Iš kur aš galiu žinoti, kad šuo nieko nepadarys?

Vaikas juk irgi iš išgąsčio verkia, nežinodamas to šuns ketinimų.Vien pamačius didelio greitai atlekiančio šuns vaizdą – tikrai tuo metu negalvoji, kad jis geras ir nekanda.

Šuo buvo tikrai didelis.

Aš jau nekalbu apie tai, kad aplinkui pilna žaidžiančių vaikų. Ne tik vaikai, bet ir aš, suaugusi, tokio vaizdo išsigąstu. Bet vietoje to, kad šeimininkė, išgąsdinusi vaiką, atsiprašytų, ši dar šaipėsi. Visa laimė, kad vaikas buvo vežime, o ne ant žemės. Ir ar tikrai gali šeimininkas garantuoti už šuns elgesį?

Aš suprantu, kad gyvuliukui reikia išsilakstyti, bet tas turėtų būti daroma nuošaliau, o ne parke prie vaikų žaidinų aikštelės. Nesu prieš šunis ar jų šeimininkus, bet yra taisyklės, kurių privalo laikytis visi. Žinau labai gerų pavyzdžių, kai žmonės vedasi šunis prasibėgioti, vežasi juos į miškus, į atokesnį lauką.

Bet per tokius nesusipratėlius šeimininkus kaip ši moteris parke, galima įsivaryti baimę šunims arba neapykantą jų šeimininkams.

Toks elgesys vyresniam nei mano vaikui gali įvaryti ilgalaikę baimę. O ir suaugusieji kai kurie šunų bijo. Šuo geras ir draugiškas šeimininkui, o kitam žmogui gali tapti grėsmingu gyvūnu.

Parke tikrai visiems užtenka vietos, tačiau turime vieni kitus gerbti ir elgtis taip, kad nekliudytume kitiems. Palaidiems šunims nėra vieta lakstyti šalia vaikų, galima jiems palakstyti nuošaliau.

Turiu kaimynę, kuri savo šunį vežą už 20 kilometrų, kad šis galėtų išsilakstyti miške, nes toks elgesys yra atsakingas. Tikrai ne gyvūnas yra kaltas, jei jo šeimininkas neturi smegenų.