Pietų Prancūzijoje pažinti musulmonai kardinaliai pakeitė merginos požiūrį

Musulmonas – tai priešas? Tai bene raktiniai žodžiai, kurie šiuo metu pateikiami žiniasklaidos ir žmonėms kelia siaubą. Spaudoje mirgantys straipsniai apie neva besiartinantį Europos krachą veikia žmones, kurie tiki viskuo, kas parašyta. Na taip, po teroristinių išpuolių Prancūzijoje, iš kurių vienas vasarą įvyko Lione, kitas – visai neseniai Paryžiuje, darosi nesaugu bet kam. Taip, mano galva, Europa turi dvi didesnes grėsmes – Rusijos ambicijas ir vis didėjančią imigraciją iš Artimųjų Rytų.

Visi esame skirtingi, ne išimtis – Vakarų ir Rytų skirtumai. Tačiau, pikta darosi tada, kai pasaulio nematęs, bendravęs tik su vietiniais savo tautiečiais ir nieku gyvu šalia savęs neprisileidžiantis žmogus teigia, kad musulmonas – tai būtinai priešas. Taip, senyvosios kartos požiūrio nepakeisime.

Nėra abejonių, kad tarp arabų ir musulmonų yra smerkiančių terorizmą, ne išimtis – ir mano draugai, kurie yra priėmę šį tikėjimą (tiesa, daugiausia jo nepraktikuojančių), tokių turiu nemažai.

Atvykusi į Pietų Prancūziją, susipažinau su daug žmonių, kilusių iš musulmoniškų šalių, kiti buvo Prancūzijoje gimę, kiti – atvykę paauglystėje ar ankstyvoje vaikystėje su tėvais, galbūt bėgdami nuo skurdo. Iš pradžių nors ir neskirsčiau žmonių į kažkokius rėmus, tačiau stengiausi ir neprisileisti per arti, galvodama, ko gi jie nori iš manęs. Buvau to paties kvailo požiūrio – turbūt teroristas. Žinoma, nebūkime naivūs, šviesiaplaukė, žaliaakė iš Rytų Europos tikrai patrauks tokio tamsaus gymio vaikino žvilgsnį.

Tačiau šiandien nesuskaičiuočiau ant savo rankų pirštų, kiek turiu pažįstamų bei draugų, kilusių iš musulmoniškų valstybių: bekepančių prancūziškas bandeles, tų pačių kepyklėlių savininkų, užimančių aukštas pozicijas Prancūzijos banke, turinčių privačias foto studijas, modelių agentūras, baigusių ir tebestudijuojančių prestižiniuose Paryžiaus bei Nicos universitetuose...

Galėčiau vardinti ir dar. Pastangos bus bergždžios, kol kitas neatsidurs panašiose situacijoje. Jie – sėkmingai kuriantys savo šeimas bei gyvenimą svečioje šalyje ir dėkojantys už svetingumą savo nuoširdžiu darbu ir netgi patriotiškumu svetimai šaliai, o tai tikrai stebino.

Nors Korane yra kvestionuojamų vietų, nestatykime musulmonų į rėmus. Turime šalia savęs gėdą ir siaubą keliančių pavyzdžių, nuvilnijusių per visą Lietuvą pastaruoju metu. Interpretuokite savaip. Padėkit tas maldos knygas į šoną ir neprireiks paimti ginklų. Taika.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu [e-mail] arba žemiau: