Ką veikti per atostogas, neretai planuojame ne vieną mėnesį. Renkamės kelionę, svarstome įvairiausias galimybes, skaičiuojame biudžetą, kviečiame bendrakeleivius, ir svajojame, svajojame, svajojame. Neretai tiek, jog jau atrodo, kad esi pabuvojęs nežinomoje šalyje dar iki prasidedant atostogoms.
Panašiai nutiko ir mums, kai ilgokai pasvarstę ilgesniojo savaitgalio Europos miestuose galimybę iškeitėme į trumpą, bet šiltą ir pavasarišką kelionę į Portugalijos pietinę pakrantę. Atrodė, jog per tris pilnas dienas sugebėsime pamatyti daug, turėjome planą ir buvome nusiteikę naujiems įspūdžiams.
Nors kelionė turėjo būti pakankamai ilga (su 4 valandų palaukimu nuskrendant ir net 6 valandų – grįžtant), buvome tam morališkaipasiruošę. Žinojome, jog teks pralaukti tas valandas, bet už jų – ilgai lauktos atostogos. Kelionė prasidėjo kovo viduryje, todėl neįmanoma buvo net nuspėti, kokios gamtos išdaigos mus pasitiks. Stebėjome atidžiai orų prognozes Portugalijoje ir džiaugėmės „gerėjančiais“ rodikliais - +16, +18, ir visai nesvarbu, jog naktys šiek tiek vėsesnės. Viena akimi įvertinome ir orą pirmajame tarpiniame oro uoste – Paris Beauvais: jame taip pat rodė teigiamą temperatūrą.
Paryžių pasiekėme laiku, ir galėjome tik patvirtinti, jog „Ryanair“ – mažiausiai vėluojanti oro linijų bendrovė Europoje. Gerai, jog to nepadarėme, nes likusius 3 kelionės etapus vėlavome, ir tikiuosi, jog 25% skrydžių atvykimas laiku nėra tas rodiklis, kurio turėtų siekti bet kurios, kad ir kokios pigios avialinijos. Iš „Paris Beauvais“ turėjome iškristi į Faro prieš septynias, beveik tokiu laiku ir buvome susodinti į lėktuvą. Tačiau jau po pirmojo pusvalandžio (tuomet to nežinojome), pilotas informavo, jog teks palūkėti, nes prasideda pūga, ir pakilimo takai valomi. Tačiau vilties išskristi neatėmė.
Danguje sukosi snaigės. Taip, lyg švelniai snigtų per Kalėdas. Nors situacija neatrodė kritiška, pūga stiprėjo, ir po keleto valandų lėktuve („galite naudotis telefonais ir įsigyti gėrimų bei maisto“, - ačiū už rūpestį įgulai) buvome informuoti, jog lėktuvas neskris. Atrodytų – anokia čia bėda, juk Europos Sąjunga saugo keleivius ir įpareigoja avialinijas jais pasirūpinti net ir tais atvejais, kai skristi neįmanoma dėl nepalankių oro sąlygų. Pagal taisykles – mums turėjo būti suteikta nakvynė ir maistas, o ko gi daugiau gali reikėti keliauninkams.
Dar po keleto valandų eilėse sužinojome, jog visi viešbučiai užimti (Beauvais – ne Paryžius, tik kaimelis už 75 kilometrų nuo jo), joks transportas į tą pusę nevyksta, ir mūsų skrydis planuojamas kitą rytą. Taigi, esame laisvi spręsti, kaip praleisti „romantišką“ naktį Paryžiuje. Kaip kompensaciją gavome angliškas savo teises ir pledą (tik moterims). Kadangi sėdimųjų vietų šiame oro uoste beveik nėra, teko įsitaisyti ant betoninių grindų ir pasikišus po galva prikrautus lagaminus mėginti nusnūsti bent keletą valandų.
Vis dar atrodė, jog rytas išspręs daugybę nemalonumų, ir mūsų atostogos jau ranka pasiekiamos. Nors skrydis buvo planuojamas 11 valandą, iki 10 niekas negalėjo nieko pasakyti. Idėja praleisti dar vieną naktį Paryžiuje tokiomis pat sąlygomis atrodė visai nepatraukli, tačiau mobiliojo ryšio operatoriai mus informavo, jog iškilus bet kokioms problemoms juk galime kreiptis į savo ambasadą. Būtent taip ir nusprendėme pasielgti, juolab, kad iki ryto paaiškėjo, jog tokių bėdžių lietuvių ne taip jau ir mažai – grupelė susirinko beveik 20.
Deja, tačiau ambasados darbuotoja maloniai mus informavo, jog tai – mūsų problema ir jie niekuo negali padėti. Paprašyta bent jau gauti informacijos, ar skrydis bus atšauktas, ar vis dėlto įvyks tą dieną, ambasados darbuotoja atliko užduotį – po keleto minučių perskambino ir informavo, jog nei Ryanair, nei oro uoste niekas neatsiliepia į skambučius. Vadinasi, ir vėl esame laisvi elgtis kaip tinkami.
Visą dieną praleidome nežinioje – skrydis buvo nukeliamas kas dvi valandas, dar beveik 10 skrydžių kitomis kryptimis buvo iš viso atšaukti. Nuotaiką praskaidrino tik vienas nutikimas – apie 15 valandą, skrydžiui vėluojant jau 20 valandų, oro uoste staiga pasirodė filmavimo grupė. Atsirado ir daugiau oro uosto darbuotojų, kurie skubiai pradėjo teikti informaciją ir netgi išdalino 5 eurų vertės maisto kuponus vargstantiems.
Išgyvenęs „gerą laiką“ kartu, greitai sužinai vietos naujienas. Pasirodo, vienas neapsikentęs namo negalintis grįžti Portugalijos pilietis, matyt, irgi paprotintas mobiliojo ryšio operatorių, taip pat kreipėsi į ambasadą, kuri savo ruožtu iškvietė vietos televiziją pasiaiškinti, kaip gi vis dėlto ginamos tos Europos Sąjungos piliečių teisės. Ačiū Portugalijos ambasadai, ledai pajudėjo ir mums.
Skrydis įvyko praėjus daugiau nei parai, ir mes pagaliau pasiekėme savo atostogų tikslą. Nepaisant to, jog jos buvo sudėtingos, išmokome keletą naudingų pamokų:
1) Bet kokiu atveju iš savo kelionės maršrutų kuo skubau išbraukti „Paris Beauvais“, kuriame net nėra vietos, kur būtų galima patogiau įsitaisyti, ir įstrigti dar kartą labai nesinorėtų;
2) Trukdyti ambasados savo varganomis problemomis tikrai neverta – juk žmonės dirba svarbius darbus, ir mokesčių mokėtojai ne tik gali susimokėti mokesčius, bet ir rasti išeitis sudėtingose situacijose. Blogiausiu atveju – pasinaudoti kitų šalių ambasados darbuotojų veiklos rezultatais.
Tikiuosi, jog Jūsų kelionės bus sėkmingesnės, o mūsų išmoktos pamokos bus naudingos ir Jums.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro apie tai, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis keleiviai, pasiteiravo Užsienio reikalų ministerijos atstovų. Pasak jų, už keleivius yra atsakinga skrydžių bendrovė.
„URM svetainės rubrikoje keliauk.urm.lt yra skelbiama informacija apie keliaujančiųjų teises. Atidėjus ar atšaukus skrydį piliečiai turėtų reikalauti oro linijų bendrovės užtikrinti jų teises. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju numato, kad jei skrydis atšaukiamas, keleiviai turi teisę rinktis alternatyvų skrydį arba per 7 dienas susigrąžinti už bilietą sumokėtą sumą, prireikus reikalauti atlyginti išlaidas civiline tvarka.
Keleiviams priklauso ir teisė į rūpinimąsi - atsižvelgiant į laukimo laiką (laukiant 2 val. ir ilgiau) jiems turi būti nemokamai pasiūlyta maisto ir gaiviųjų gėrimų.
Jei laukiant kito skrydžio reikia pasilikti nakčiai ir keleiviai išvyksta iš kitos, ne gyvenamosios šalies, jiems turi būti pasiūlomas apgyvendinimas viešbutyje, transportas į apgyvendinimo vietą ir atgal. Jei oro vežėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių keleiviais nepasirūpina, jie gali savo teisėmis pasinaudoti patys, t.y. nusipirkti maisto, gaiviųjų gėrimų, sumokėti už nakvynę viešbutyje, transportą į viešbutį ir atgal. Vėliau išsaugotus čekius kartu su pretenzija reikia pateikti oro vežėjui.
Ministerija ragina Lietuvos piliečius prieš pradedant kelionę susipažinti su rekomendacijomis, kita naudinga informacija, esančia minėtoje svetainėje, taip pat pataria rinktis patikimus kelionių organizatorius bei tarptautinio vežimo bendroves“, - rašoma URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento, Visuomenės informavimo skyriaus pateiktame komentare.