Uždavęs šį klausimą nusprendžiau socialiniuose tinkluose atidaryti bendrą prieinamą grupę „Ačiū už laimingą vaikystę“. Šiuo savo poelgiu norėjau parodyti visuomenei, kaip sunku vaikams globos namuose gyventi be tėvų dėmesio, šilumos ir meilės. Vieną dieną negalėjau atsispirti, surinkau visas mintis ir jėgas, pakviečiau porą draugų ir nusprendžiau nuvykti į šiuos namus. Pakeliui nusipirkome dovanų ir šiek tiek saldumynų, kad neatvykčiau tuščiomis rankomis.
Atvykęs į globos namus supratau, kad niekada gyvenime nesigailėsiu, jog čia buvau atvykęs. Pamatęs vaikus ir jų žvilgsnį, negalėjau sulaikyti ašarų ir supratau: „Aš gi jiems nekaip nepadėsiu, išskyrus tai, kad įteiksiu dovanų ar linksmai su jais praleisiu laiką“. Nuo to laiko aš jau ketverius metus darau labdaros darbus ir po kiekvieno projekto sakau sau: „Tai buvo didžiausias projektas, kokį aš kada nors buvau padaręs“, tačiau paaiškėjo, kad klydau.
Savo viešoje grupėje vėl paskelbiau renginį, kilo minčių, kad viskas bus kaip įprasta, surinksiu porą dalyvių ir tuo viskas pasibaigs, bet ir vėl klydau. Aš vis dar negaliu patikėti, kad šiais metais pavyko surinkti tokią komandą ir padaryti vaikams grandiozinę šventę! Rugsėjo 30 dieną tarp sąrašų pradėjau ieškoti našlaičių namų, kuriems tikrai reikia pagalbos. Suradęs keletą variantų, pradėjau jiems skambinti ir klausti: „Ko iš tikrųjų reikia jūsų globos namams ir kaip mes su savo komanda galime jums padėti?“, į kuriuos gavau skirtingus atsakymus.
Vienuose vaikų namuose jie pasakė: „Mums nieko nereikia, tik materialios pagalbos, kituose taip pat.“ Tada aš susidūriau su globos namais „Vaikų slėnis“, kur uždaviau tą patį klausimą, į kurį man atsakė: „Mums reikia jūsų palaikymo, visa kita pagal Jūsų galimybes“. Nedvejodamas nusprendžiau ten ir nuvykti,jeigu neklystu, vaikai buvo nuo 0 iki 12 metu, su negalia.
Šiuo metu grupėje yra 314 dalyviai, 55 iš jų įgyvendino projektą, deja, ne visi galėjo atvykti kartu su mumis į vaikų namus. Be galo esu dėkingas visiem dalyvavusiems ir taip pat dėkingas tiems, kas ir be projekto daro gerus darbus! Kiekvienas iš dalyvių padėjo kuo galėjo, kažkas pervedė pinigus, kažkas perdavė vaikiškų daiktų, žaislų ir dar daug visko. Tik dalyvių dėka projektas buvo įgyvendintas.
Surinkome nepaprastai didžiulį kiekį dovanų, taip pat beveik 700 eurų, už šiuos pinigus nusipirkome žaislų, saldumynų, vaišių, vaikiškų rūbų, vaikišką šviečiantį smėlio stalą, ant kurio jie gali piešti, muzikos instrumentus ir taip pat išnuomavome animatorių Klouną.
Papasakodamas šią trumpą istoriją norėjau parodyti žmonėms, kad geri poelgiai visada grįžta ir jie turėtų būti daromi kiek įmanoma dažniau, nes GERI DARBAI – UŽKREČIAMI! Labai tikiuosi, kad savo poelgiu užkrėčiau ir savo skaitytojus!