Kiekvieną vakarą atsigulusi įsivaizduodavau mažą, garbanotą, šviesiaplaukę mergytę, didelėmis mėlynomis akimis. Visada norėjau dukrytės. Įsivaizduodavau, kaip ji mane apkabina, kaip žaidžiam, kaip pinu jai kasas ir seku pasakas. Deja, realybė buvo kitokia...
Pašlijo santykiai, nes mylėjimasis pagal grafiką vyrui jau sukeldavo atmetimo reakciją. Buvo sunku matyti nėščias moteris, dalyvauti draugų vaikų gimtadieniuose. Laikas bėgo.
Didžiausias Kalėdinis stebuklas nutiko, kai jau buvau 40-ies! Po šitiek nevaisingumo metų, daugybės operacijų ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų, Kūčių vakarą pagaliau aš pamačiau tą išsvajotąjį, išmaldautą, išlauktą antrąjį brūkšnelį nėštumo teste! Tai buvo kažkas neįtikėtino. Verkiau pasisriūbaudama iš laimės...
Tik laimę greit pakeitė baimė. Nėštumas buvo nelengvas, kiekvieną dieną laukė bent trys adatos. Po kelių mėnesių badymo pilvas buvo toks mėlynas, kad jau nebebuvo kur durti. Gulimas režimas. Septintą mėnesį pradėjau siaubingai tinti. Spaudimas užkilo virš 200.
Ligoninė. Diagnozė – sunki preklampsija. Mano svajonių coliukė gimė 1,5 kilogramo svorio ir nedaug trūko, kad būtume abi iškeliavusios į aną pasaulį. Vos neuždusau per gimdymą, mažylė irgi buvo nustojus pati kvėpuoti. Pusantro mėnesio praleidome ligoninėj, 20 gramų per dieną paaugęs svoris būdavo didžiausia laimė!
Dabar mano gyvenimo stebuklui jau greit treji! Mano šviesiaplaukė garbanė auga sveika ir linksma, įnešdama į mūsų gyvenimą daug džiaugsmo ir naujų patirčių. Taigi, mielosios, kovojančios su šia baisia diagnoze- niekada nenuleiskit rankų! Net jei tai truktų ir dvidešimt metų.
Konkurso „Mano Kalėdų stebuklas“ nugalėtojai bus apdovanoti 200 eurų parduotuvės „Hiatus“ čekiais.