Su vyru esame susituokę jau septynerius metus, pažįstami aštuonerius. Visada besąlygiškai juo pasitikėjau ir jis niekada nesuteikė man jokios priežasties abejoti. Tai yra – arba gal sakyti „tai buvo“ – žmogus, apie kurio išdavystę ar nederamą elgesį nebūčiau galėjusi net pagalvoti. Iki šiol.
Porą kartų per metus, kai leidžia jo veiklos Lietuvoje galimybės, vyras važiuoja į užsienį. Mėnesį arba daugiausia du praleidžia Norvegijoje, pas brolį, ten kartu dirba. Taip yra jau kelerius metus ir vienintelis nepatogumas, kuris kyla – didelis pasiilgimas, bet šiaip viskas visada būdavo gerai, santykiai puikūs.
Turime du vaikus, labai juos myli, rūpinasi. Kai būna užsienyje nuolat susiskambiname, per video skambučius kalbasi su vaikais. Dirba ne šiaip sau – statomės namą, tai reikalauja daug investicijų, vyras stengiasi ir dirba dėl visų mūsų.
Bet visai neseniai sužinojau, kad pernai būdamas Norvegijoje jis su broliu išėjo į vakarą po barus. Sužinojau atsitiktinai, iš bendro ten gyvenančio pažįstamo. Paprastai vienas kitam viską sakome, pasakojame ir kai einame kur su draugais, o apie tą vakarą aš nieko nežinojau. Pasirodo, jie išgėrė, o finale grįžo į namus ir parsivedė kažkokių merginų. Detalių nežinau.
Iš pradžių sužinojus man buvo šokas, paskui pradėjau kalbėtis su vyru. Jis labai susijaudino, kad žinau, bet tikina, kad viskas buvo ne taip, kaip atrodo. Sako, kad man nepasakė apie ėjimą išgerti ir šokius (pasirodo, buvo dar ir šokiai), slėpė, nes nenorėjo, kad būdama kitoje šalyje ko nors prisigalvočiau be reikalo ar ne taip suprasčiau. Sakė, merginas pasikvietė kartu grįžti jo brolis (brolis vienišas), o jis, kai visi grįžo į butą, paprasčiausiai nuėjo miegoti ir toliau nedalyvavo.
Esu visiškai sutrikusi ir nežinau, ką su šia informacija daryti. Kai sužinojau, atrodo, mūsų pasaulis sudužo. Kalbėjau apie tai tik su mama ir drauge. Draugė sako, kad jeigu viskas buvo taip nekalta – kodėl man nesakė? Jei nesakė, tai gali būti, kad ir permiegojo su tomis merginomis abu – į butą šiaip sau niekas nesikviečia. Pradėjau galvoti, o gal kaskart jam išvykus kas nors būna, apie ką nežinau?
Mama sako priešingai. Sako, kad žinant mūsų gerą santuoką būtų kvaila išmest viską vien dėl kažko, kas net neaišku, ar buvo. Gal jis tikrai tik prigėrė ir nuėjo miegoti. Nenorėjo jaudinti, todėl to nesakė. Be to, viskas įvyko beveik prieš metus ir tuos metus viskas buvo gerai – kaip reaguoti dabar? O dar yra ir vaikai.
Galbūt kas nors esate susidūrę su panašia situacija ir pasidalintumėte pasakojimu, kaip elgėtės. Dabar praverstų bet koks patarimas.