Jei jau viena vakarietiška, moderni įmonė negali apsaugoti elementarių mūsų paskyrų, kaip yra su kitomis? Pripažįstu, kad įvairius savo duomenis lengva ranka įvedu į visokiausius appsus. Pradedant visokiom barborom, baigiant boltais ir woltais. Bet kaip dabar kažkuo pasitikėti, jei jau nuvylė ta, kuria dauguma pasitikėjom ir su džiaugsmu naudojom, kai mašiną servise palikdavom?
Kažkokių duomenų nutekėjimas ir pardavimas anksčiau atrodė tik kaip kaimynės iš rytų piktas reikalas, kurių įmonėm nė iš tolo nepasitikiu ir pasitikėt nežadu.
Puikiai pamenu kaip prieš kelis metus į Lietuvą atėjo Kremliaus pinigais pasmirdusi Yandex kontora. Tada visi garsiai puolė aiškinti – nenaudokit, jūsų duomenys neaišku kur nutekės, klientam blogai baigsis. Aš ir nenaudoju, bet vien pažiūrėjęs per savo namų langus kasdien matau kelis pravažiuojant.
„Kam čia tas mano adresas ar emailas įdomus? Gali nors ir pats Putinas turėti“, – ar ne?
Ir kai naktį bandydamas įsimint naujus paskyrų slaptažodžius negalėjau užmigti, ir prisiminiau tą prorusišką kontorą, nepatingėjau pagooglinti. O tada net kraujas užvirė. Beveik prieš metus kibernetinio saugumo ekspertai garsiai pranešė – Lietuvos interneto vartotojų duomenys be jų žinios per „Yandex“ ir toliau keliauja į Rusiją.
Va taip paprastai. Atsisiunčiu programėlę ir po kiek laiko mano paauglės nuotraukos atsiranda kokiam nors abejotinos reputacijos portale vyresniems dėdėms arba sužinau, kad kiekvieno mano žingsnio ir žodžio klausosi – gal ir skamba kaip „Black Mirror“ serialas, bet tokie vaizdiniai iškyla, paskaičius eksperto perspėjimus. O kiek duomenų panaudojimo būdų dar net įsivaizduoti negaliu...
Šalia to eksperto perspėjimo nugulė įmonės pasiteisinimas, kad viskas ten gerai, laikomasi visų reikalavimų, aišku, ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Nė kiek jais nepatikėjau ir nežinau, kiek tiki mūsų valstybės ir duomenų saugumu besirūpinantys ekspertai. Tik turbūt net nesvarbu, kiek tiki, nes vis tiek atrodo, lyg niekas nieko nedaro. Merai, ministrai, kokie nors aukšti pareigūnai paloja, o karavanas toliau eina.
Tai mano nemigos rezultatas yra tokia išvada – už visus savo duomenis atsakingas (bent kol kas) esu tik pats. Ir slaptažodžius teks prisiminti, nes po „bitutės“ duomenų nutekėjimo pasimokiau – kaip duris rakinu skirtingais raktais, taip ir skirtingoms paskyroms galvojau skirtingus slaptažodžius. Nebloga smegenų mankšta išeina, pabandykit. Ir galvokit, kam tuos savo duomenis dalinat.