Mergina dėkojo už paviešintą Ievos ir jos vedlės Fėjos istoriją Klaipėdoje, kuri paskatino ją papasakoti apie žiaurią savo kasdienybę.
„Situacija nėra išskirtinė, aš su savo vedliu tai esame patyrę Vilniuje, o tai yra labai skaudu. Mane paliko 12 troleibusas Šeimyniškių stotelėje rugpjūčio 22d., 11:40val. Aš akla ir stovėjau stotelėje su vedliu. Troleibusui atvažiavus, norėjau paklausti vairuotojo, koks troleibuso numeris, nes nebuvo šalia žmonių. Pabarškinau į priekinį langą, po to į priekines duris. Jos neatsidarė ir troleibusas pradėjo važiuoti“, – istoriją pradėjo Edita.
Moteris ėmė vytis troleibusą, toliau trankydama į priekinį langą, kadangi vėlavo pas gydytojus, tačiau pastangos buvo bevaisės. Bėgant iš rankų iškrito kuprinė ir ant kelio išsibarstė Editos ir šuns vedlio brangūs vaistai, kurių rasti taip ir nepavyko.
„Vairuotojas durų neatidarė ir nuvažiavo. Parklupau ant kelių ir pradėjau verkti, nes tokia diskriminacija pasitaiko beveik kasdien. Tai parduotuvėje vaikosi apsauginis, tai rėkia ant manęs (dažnai rusiškai) darbuotoja, neįleidžia į įstaigas ir net neįgaliųjų tualetus“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi ji.
Baisiausia situacija nutiko Jungtinėse Amerikos Valstijose, ką tik gavus savo šunį vedlį. Tokios diskriminacijos moteris negali pamiršti iki šiol.
„Gegužės 4d., 2023 metais, įvyko viena skaudžiausių situacijų Lietuvos Ambasadoje Vašingtone. Aš ką tik gavau savo vedlį Niujorke ir pakeliui į Lietuvą užsukome į ambasados renginį sutikti Aurimą Valujavičių. Ambasados darbuotojai mus su vedliu žemino nuo pačios pradžios, elgėsi su manimi ir mano vedliu kaip su tuščia vieta: apsauga prie vartų varė lauk, tada liepė laukti prie vartų 30 minučių (kaip nusikaltėlę, kol pro mus praeidinėjo laisvai kiti svečiai). Pagaliau įėjus, ambasadorė liepė sėsti į galą, nes priekyje žmonės sėdi, kita mergina aiškino, kad galiu pasilikti, tik jei gražiai elgsimės, kai tuo tarpu laukiniai, neprižiūrimi ir nedrausminami vaikai klykdami lakstė ir ant mūsų lipo, lindo prie šuns! Gėda Lietuvai! O viskas dėl ko? Kad akla su šunimi vedliu!“, – skaudžia patirtimi dalijosi Edita.
Moteris buvo įskaudinta ir nusivylusi. Susitikimo su A. Valujavičiumi pabaigoje, visi norintys galėjo nusifotografuoti su susitikimo kaltininku, tačiau moteris ir vėl susidūrė su žiauria diskriminacija bei aplinkinių apatija.
„Kai buvo proga nusifotografuoti, niekas neapsaugojo nuo ant mūsų lipusios ir šunį traiškančios minios, reikėjo laukti kol VISI ten buvę žmonės nusifotografavo. Gėda turėtų būti visam personalui ir ypač ambasadorei! Į galą, „nes gi priekyje žmones sėdi!“, – pasakojo ji.
Nors moteris bandė tai pamiršti ir atleisti taip su ja besielgusiems žmonėms, tačiau to padaryti nepavyko. Dėl šios priežasties moteris pasidalijo savo istorija su žiniasklaida, norėdama skleisti žinią ir padėti neįgaliesiems pasinaudoti savo teisėmis bei mažinti diskriminaciją, visuomenės apatiją jiems.
Situaciją apžvelgė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
Vos tik gavę Editos istoriją apie žmonių su negalia teisių nepaisymą, susisiekėme su asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jolita Karvelienė pateikė Agentūros atsakymą bei papasakojo apie šiuo metu galiojančią tvarką dėl šuns pagalbininko (vedlio) ir jo pagalbos asmenims su negalia.
„Informuojame, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnis įteisina šuns pagalbininko pagalbą asmeniui su negalia. Įstatymo 30 straipsnis sudaro sąlygas asmeniui su negalia naudotis šuns pagalbininko pagalba ir patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose (renginiai ir viešosios maitinimo įstaigos taip pat patenka į šią kategoriją), naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) numatytomis lengvatomis, siekiant didinti asmens su negalia galimybes savarankiškumui, visapusiškam dalyvavimui visose gyvenimo srityse.
Svarbu paminėti, kad Įstatymo 30 straipsnis numato, kad, siekdamas sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką savo savarankiškumui ir mobilumui, asmuo su negalia gali naudotis šuns pagalbininko, kuriam išduotas šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantis dokumentas (toliau – šuo pagalbininkas), teikiama pagalba. Šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą išduoda Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje gyvenantys fiziniai asmenys arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigti juridiniai asmenys (jų filialai), kurie turi šunis pagalbininkus rengiančius fizinius ir (ar) juridinius asmenis vienijančių tarptautinių organizacijų akreditaciją ir kurie yra parengę šunį pagalbininką pagal specialią (-ias) šių organizacijų patvirtintą (-as) šunų pagalbininkų dresavimo programą (-as). Asmuo su negalia, naudodamasis numatytomis teisėmis, atsakingo įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo arba renginio organizatoriaus ar jo paskirto atsakingo asmens prašymu pateikia asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą (ar jų kopijas).
Numatoma, kad jeigu, įgyvendinant Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą asmens su negalia teisę (patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose), šuns pagalbininko buvimas kartu su asmeniu su negalia gali sukelti pavojų kitų žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei, taip pat grėsmę visuomeninės ir kitos paskirties pastatuose ar statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams arba sudaryti nepalankias sąlygas renginiams viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastatuose ar statiniuose vykti, lankymosi visuomeninės ir kitos paskirties pastatuose ar statiniuose taisyklėse ir (ar) renginių organizavimo taisyklėse nustatomos pagalbos asmeniui su negalia priemonės taikomos, kai asmuo su negalia viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ir (ar) vykstančiame renginyje negali naudotis šuns pagalbininko teikiama pagalba, taip pat priemonės, skirtos šuns pagalbininko saugumui ir gerovei užtikrinti, iki asmuo su negalia būna viešojoje erdvėje, visuomeninės ir kitos paskirties pastate ar statinyje ir (ar) vykstančiame renginyje.
Pabrėžtina, kad tuo tarpu įgyvendinant Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą asmens su negalia teisę (su šuns pagalbininko pagalba naudotis viešojo transporto objektais ir Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis) jokių išlygų nėra numatyta. Pateikęs asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą (ar jų kopijas), asmuo su negalia gali vykti viešuoju transportu ir naudotis Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis“, – buvo rašoma komentare.
Agentūra, savo ruožtu, siekdama užtikrinti fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumą asmenims su negalia, organizuoja mokymus prieinamos aplinkos ir universalaus dizaino, informacijos teikimo asmenims su negalia prieinamais bendravimo būdais, komunikacijos su žmonėmis su negalia ir jų aptarnavimo temomis.
„Taip pat Agentūra atrenka ir finansuoja projektus, skirtus skatinti asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklą, atstovauti asmenų su negalia interesams. Tarp finansuojamų veiklų – ir Fizinės ir informacinės aplinkos, paslaugų prieinamumo asmenims su negalia skatinimo veikla. 2023 m. šiai prioritetinei veiklai skirta daugiau kaip 29 tūkst. Eur, suorganizuotos 67 įvairios priemonės, orientuotos į fizinės ir informacinės aplinkos, paslaugų prieinamumą, (konferencijos, seminarai, mokymai ir kiti renginiai, susiję su negalią turintiems asmenims prieinama aplinka, prieinamomis paslaugomis, galimybėmis gauti informaciją alternatyviais jos pateikimo formatais)“, – rašė J. Karvelienė.
Agentūroje veikia ir Konsultacijų centras, kuriame dirba ekspertai ir prireikus, atsižvelgdami į su veikla susijusių įstatymų ir kt. teisės aktų reikalavimus, gali suteikti nemokamas konsultacijas infrastruktūros prieinamumo, informacijos prieinamumo užtikrinimo klausimais.
„Taip pat informuojame, kad š. m. spalio mėnesį įvyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų susitikimas, siekiant aptarti galimus pokyčius užtikrinant šunų pagalbininkų (vedlių) pagalbos prieinamumą asmenims su regos negalia. Susitikimo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti darbo grupę, kurios tikslas – sukurti šunų pagalbininkų (vedlių) įsigijimo, parengimo, išlaikymo bei jų pagalbos prieinamumo asmenims su regos negalia užtikrinimo ir finansavimo mechanizmą. Lapkričio 5 dieną įvyks pirmasis darbo grupės posėdis“, – pasakojo ji.
Agentūra siekia, kad tiek valstybinis, tiek privatus sektorius užtikrintų galimybes visiems asmenims, nepaisant jų fizinių galimybių ar negalios, gauti reikiamas ir prieinamas paslaugas.
Ambasadorė pateikė kitokią įvykio versiją
Editos pasakojime didelis dėmesys buvo skiriamas nutikimui Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ambasadoje vyko lietuvių susitikimas su Atlantą perplaukusiu Aurimu Valujavičiumi, o jo metu, kaip teigė Edita, buvo visiškai neatsižvelgiama į moters teises, elgiamasi nepagarbiai. Susisiekus su ambasadore Audra Plepyte, ji pateikė kitokią šios istorijos versiją.
„Labai gerai prisimename tą vakarą ir susitikimą su Aurimu Valujavičiumi ambasadoje, į kurį susirinko rekordiškai daug žmonių. Labai apgailestaujame, kad poniai Editai liko tokie skausmingi prisiminimai iš šio renginio. Rengiame daug renginių ambasadoje ir visada priimame visus norinčius ateiti, įskaitant specialiųjų poreikių ar negalią turinčius. Iš anksto apgalvojame, kaip galėtume geriau padėti, kad visi galėtų pilnai dalyvauti renginiuose ir siekiame užtikrinti jų poreikius, jei reikia ir pasodinant priekyje, kaip ir buvo ponios Editos apsilankymo metu (ką galite matyti ir renginio nuotraukose mūsų paskyroje)“, – buvo rašoma komentare.
„Tą dieną laukdami didelio žmonių antplūdžio ambasadoje, apsaugos darbuotojai iš anksto pasirengė – vykdė patikras vidiniame kieme, siekdami, kad niekam nereikėtų ilgai laukti eilėse, kol bus atliktos procedūros patekimui į ambasadą (patikrinti dokumentai ir ar neturi draudžiamų daiktų). Kaip prisimena apsaugos darbuotojai, ponia Edita turėjo trumpai (iki 5 min.) palaukti kol buvo patikrinta, ar šuo turi reikiamus dokumentus bei kol buvo pakviestas kitas ambasados darbuotojas, kuris palydėtų ją į salę, kur vyko susitikimas.
Renginio metu aš pati net pasidžiaugiau, kad ambasada atvira visiems žmonėms, pasiteiravau ponios Editos, ar jai ir jos šuniukui patogu. Pristatymo metu jie sėdėjo pirmoje eilėje ir neatrodė, kad būtų turėjusi nepatogumų. Tą vakarą ambasadoje tarp svečių tikrai buvo ir daug vaikų, kurie klausant Aurimo pasakojimo susėdo ant žemės, o šuniukas ramiai gulėjo prie savo šeimininkės. Nors jaunieji dalyviai nevengia palakstyti mūsų erdvėse, padarėme viską, kad susirinkę vaikai netrukdytų šuniui ar kitiems dalyviams susitikimo su Aurimu metu“, – teigė A. Plepytė.
Kaip rašė ji, jei ambasados darbuotojai būtų žinoję apie Editos poreikius iš anksto, išgirdę nusiskundimus bent renginio metu ar iškart po jo – jie būtų galėję dar operatyviau padėti, ar bent iškart reaguoti į situaciją ir išspręsti problemas vietoje.
