2011 metais į Vilniaus savivaldybės tarybą „Jaunosios Lietuvos“ sąraše kandidatavęs R. Čekutis skelbė: „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Eiliuotai – matyt, dėl to, kad jį palaikantys (...) asmenys sugebėtų išmokti. Va tik su „juoda“ kažkaip netikslumas gavosi, nes kaip dabar matom, su „ruda“ (nacistinės Vokietijos) ir „juoda“ (esesininkų uniforma) jam net ir labai pakeliui (...).
Tad kodėl R. Čekučio ir J. Pankos pasivaikščiojimas su latvių esesininkais man taip patinka? Žinoma tuo, kad jie, mano manymu, paviešina savo tikrąsias vertybes, jei tai galima taip pavadinti. Ir jų pasekėjai, matyt, garbina tuos pačius dalykus.
Šių metų Kovo 11-osios eitynėse buvo nemažai žmonių, kurie ne tik šventė šią šventę, bet ir išreiškė protestą prieš Vilniaus valdžios sprendimą neleisti žygiuoti Gedimino prospektu. Ir šį protestą aš sveikinu kaip teisingą iniciatyvą. Ir, žinoma, ten buvo daug tikrų patriotų (be kabučių ir su pagarba), kurie tikiuosi supranta, kad aukščiau išdėstytos mano mintys – ne apie juos.
Tačiau, kai bus kitos eitynės (A. Zuokas jau pareiškė, kad jos gali būti leidžiamos), pagalvokit – ar jums pakeliui su Čekučiu ir Panka, bei jų pasekėjais, bei kai kuriais kitais asmenimis, kurie dalyvavo šiemet: Murza, Mažonu, Uoka, Šustausku, Venskiene, Gražuliu bei dar keliais žinomais personažais, kuriuos pastebėjau tarp eisenos dalyvių. Mano nuomone, padorus žmogus, siekiantis išsaugoti tradicines bendražmogiškas vertybes, tarp šių turėtų jaustis ne itin gerai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!