Po to, ką jis iškrėtė per mūsų romantišką savaitgalį, likau apstulbusi. Artėjo mūsų draugystės metinės. Vaikinas žinojo, kad seniai noriu nuvykti į Paryžių, tad pakvietė ilgąjį savaitgalį praleisti jame.
Nusipirkome bilietus, užsisakėme prabangų viešbučio kambarį – žinote, vieną iš tų, kuriuose ne tik lova, bet ir staliukas, didelis langas, kušetė poilsiui... Kaip filmuose.
Jis sakė, kad tai bus mūsų romantiškas, kokybiškas laikas dviese. Jis taip sakė – ne aš! Kad atitrūksime nuo visko ir pasimėgausime vienas kito draugija.
Likus maždaug savaitei iki kelionės jis lyg tarp kitko pridūrė, kad į Prancūziją su mumis skris ir jo geriausias draugas! Jis toks, neva, vienišas, o ilgasis savaitgalis tai visiems, norės irgi kažkaip prasiblaškyti, tai maniškis, žinodamas, kad nebrangūs bilietai, pakvietė jį prisijungti.
Aš apie tai sužinojau, kai draugas jau buvo nusipirkęs bilietus! Tai vienintelė išeitis išvengti nejaukios kelionės trise būtų buvusi neskristi man pačiai. Dabar galvoju, kad gal taip ir reikėjo padaryti.
Nes didžiausia staigmena manęs laukė atvykus. Mandagiai paklausiau vaikino draugo, kur šis apsistos. Ir tada jie abu nutilo.
Žodis po žodžio paaiškėjo, kad mano vaikinas pakvietė draugą prisiglausti pas mus – į tą mūsų romantišką kambarį!
„Tilps ant sofos, kam čia papildomai išlaidaut žmogui kambariui, gi didelį kambarį ėmėm“, – gūžtelėjo.
Protingiems žmonėms net minėti nereikia, kad viešbutis, žinoma, paėmė papildomus pinigus už trečią asmenį, o mes atrodėme kaip labai keista trijų žmonių „pora“.
Šitas liapsusas man taip sugadino santykius, kad va, jau kiek laiko praėjo nuo to ilgojo savaitgalio, o aš vis dar negaliu normaliai bendrauti, kažkas pasikeitė. Manau, tai buvo paskutinės mūsų metinės. Vyrai, nedarykite tokios klaidos.