Netgi buvome iš tų, kurie pašiepia naujienas apie klimato kaitą. Žinote tuos juokelius „jeigu tokia šalta žiema, tai kur tas jūsų atšilimas“? Mes juos sakydavom.
Bet viskas pasikeitė. Vaikai po pirmojo karantino grįžo į darželį ir iš jo grįžo su idėjomis apie tvarumą, švarą ir panašiai. Ėmė klausti, į kokį konteinerį mesti tą, aną.
Man buvo žavu jų užsidegimas, bet mačiau, kad vyrui visai ne prie širdies. Kartą paklaustas apie šiukšlių metimą jis atkirto: „Man p*, kur mesi, šiukšlės yra šiukšlės.“
Gal buvo be nuotaikos, bet ta jo frazė mane labai paveikė. Čia vaikai stengiasi, klausia, daro, o jam, matai, p*!
Nusprendžiau padėti vaikam įsitraukti į dabartinį gyvenimo būdą, kuris, pripažinkime, vis žalėja.
Reikėjo matyti mano vyro veidą, kai po poros dienų grįžęs namo atidarė spintelę. Anksčiau toje spintelėje buvo šiukšliadėžė. Dabar ten buvo šiukšlių rūšiavimo sistema (tokias galima nusipirkti didesnėse buities prekių parduotuvėse).
Iš pradžių jis dar spyriojosi, metė kai kurias šiukšles kur papuolė, bet vaikai greitai permokė kitaip. Taip viskas prasidėjo nuo šiukšliadėžės, o tapo tam tikru gyvenimo būdu, kai sąmoningai renkamės ilgalaikius maišelius, skaitome etiketes, na, ir taip toliau.
Galiu pasakyti, kad tas pokytis įvyko dėl vaikų. Jeigu jiems svarbu, kokiame pasaulyje gyvena, kaip mums gali būti nesvarbu, kokiame pasaulyje jie gyvens?
Šis pasakojimas dalyvauja NESTE konkurse „Mano ekologinis sprendimas“. Papasakokite arba parodykite, kaip pakeitėte savo buitį – laišką siųskite adresu pilieciai@delfi.lt ir laimėkite 200 eurų SPA čekį.